Zondas, pasiųstas iš Žemės, turės atlikti tai, ko dar niekuomet nebuvo daryta – skrieti orbita apie kometą ir net nusileisti ant jos paviršiaus.
Šiuo metu Europos kosmoso agentūros (European Space Agency, ESA) zondas „Rosetta“ skrieja link Čiurumovo-Gerasimenkos kometos 67P. Jo misija – ištirti kometą iš arti, tuo metu, kai ji transformuojasi iš tolimajame kosmose sušalusio ledo ir uolienų grynuolio į Saulės įšildytą dinamišką dujomis ir dulkėmis besispjaudančių geizerių pilną kosmoso kūną su besidriekiančia uodega.
Kometa 67P jau atgyja, ir yra aktyvesnė, nei tikėtasi.
Zondas „Rosetta“, paleista 2004 metais, pastaruosius keletą metų praleido „miego“ būsenoje, kai, taupant energiją, veikė vos keli prietaisai. Šių metų sausio mėnesį zondas sėkmingai atgijo ir pasuko savo kameras į kometą. Pradžioje ji atrodė kaip tolimas taškelis, kad tai kometa, išdavė tik jos trajektorija.
Tačiau gegužės 4 dieną aplink branduolį pasirodė šviesus debesis.
Tiek NASA, tiek ir ESA yra siuntusi nemažai zondų tirti kometas. Keli jų aplankė Halio kometą 1980-aisiais, o 2004-aisiais įvyko garsi NASA "žvaigždžių dulkių“ (Stardust) misija, kuomet zondas perskrido per Vaildo (Wild) kometos uodegą ir po dviejų metų gražino jos mėginius į Žemę. „Deep Impact“ zondas 2005 metais paleido sviedinį į Templo (Tempel) kometos branduolį ir ištyrė pakilusių dulkių sudėtį.
Tačiau iš „Rosettos“ tikimasi daug daugiau.
Ji skries apie Čiurumovo-Gerasimenkos kometą net 17 mėnesių ir stebės kometos vystymąsi jai artėjant prie Saulės ir tolstant nuo jos. Tačiau tikriausiai labiausiai jaudinantis misijos momentas ateis lapkritį, kai zondas paleis aparatą „Filai“ (Philae), kuris prisitvirtins prie kometos paviršiaus ir ims jį tyrinėti. Jo pavadinimas parinktas toks pat, kaip Nilo upės salos, kurioje buvo rastas garsusis Rozetos akmuo, padėjęs iššifruoti egiptiečių hieroglifus.
Harpūnais prisitvirtinęs šaldytuvo dydžio aparatas pradės beprecedentį tiesioginį kometos branduolio tyrimą, - „Rozetta“ toliau skries apie kometą ir stebės ją iš saugaus atstumo.
