rosetta

Pirmą kartą po kelių mėnesių miego pabudo ir į Žemę signalą pasiuntė Europos Kosmoso Agentūros zondas „Philae“, lygiai prieš septynis mėnesius nutūpęs ant už kelių šimtų milijonų kilometrų nuo mūsų skriejančios kometos. Mokslininkai jau galvojo, kad 10 metų vykęs projektas žlugo, nes zondas blogai nusileido ant kometos, tačiau „Philae“ pabudimas – nauja viltis žmonėms sužinoti daugiau apie visatos susikūrimą.

Europos kosmoso agentūros (EKA) misijos „Rosetta“ surinkti duomenys rodo, kad 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometa neturi magnetinio lauko, antradienį pranešė mokslininkai. Praėjusį lapkritį ant kometos nutupdytas zondas, robotinė laboratorija „Philae“, nepateikė įrodymų, kad kometos branduolys būtų įmagnetintas, sakė jie. Pasak mokslininko Hanso-Ulricho Austerio, šis atradimas gali paneigti vieną pagrindinių teorijų apie kometų ir kitų Saulės sistemos kūnų formavimąsi.

Europos kosminis aparatas „Rosetta“ patyrė navigacijos problemų ir ryšio su Žeme sutrikimų po to, kai pataikė į dulkių ir dujų debesį, paleistą iš aparato sekamos kometos, ketvirtadienį pranešė misijos valdymo centras.

Kometoje beveik sėkmingai nutūpęs ir duomenis apie ją siuntęs zondas, kuris nutilo išsekus baterijoms, gali vėl atgyti kovo mėnesį, gavęs daugiau saulės šviesos, pareiškė pirmadienį Prancūzijos kosminių tyrimų vadovas. „Zondo „Philae“ saga turėtų tęstis“, – sakė žurnalistams Paryžiuje Nacionalinio kosmoso tyrimų centro (CNES) vadovas Jeanas-Yves Le Gallis (Žanas Ivas le Galis) apie robotinę laboratoriją, tupinčią ant dulkėto ledo luito, skriejančio kosmine erdve.

Nors marsaeigiai ir „Rosetta“ zondas antraštėse puikuosis ir 2015-aisiais, scena parengta kitai Saulės sistemos misijai – į Plutoną nusitaikiusiai „New Horizons“. Atrastas 1930 m. Plutonas buvo laikomas planeta, kurios masė prilygsta Žemės. Taip manyta iš dalies dėl jo šviesumo ir klaidingos prielaidos, kad jis trikdo Neptūno ir Urano orbitas. Slenkant dešimtmečiams ir tobulėjant Plutono stebėjimams, jo masė vis mažėjo: mažesnė, nei Marso, tada dar mažesnė – mažesnė nei mūsų Mėnulio.

Pirmą kartą žmonijos istorijoje kometą tyrinėjęs zondas aptiko organinių molekulių pėdsakų taip pat nustatė, kad kometos paviršius yra gerokai kietesnis, negu manyta, sakė antradienį mokslininkai, analizuojantys iš robotinės laboratorijos „Philae“ gautus duomenis. „Philae“ užmigo Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiuje šeštadienį, kai po 60 valandų darbo, kometai skriejant Saulės link 18 km per sekundę greičiu, badant ir tiriant jos paviršių išsikrovė zondo baterijos.

Europos kosmoso agentūra (ESA) ketvirtadienį paskelbė pirmąją nuotrauką, padarytą ant kometos branduolio nusileidusio zondo „Philae“, pridūrusi, kad ši kibernetinė laboratorija tebėra stabili, nors nesugebėjo patikimai prisitvirtinti. Pradinį mokslininkų džiaugsmą dėl sėkmingo istorinio nusileidimo šiek tiek aptemdė žinia, kad harpūnai, kurie turėjo įsmigti į kometos branduolio paviršių, nesuveikė kaip tikėtasi, todėl zondas dukart atšoko prieš galutinai nutūpdamas ant 4 km kometos paviršiaus.

Europos mokslininkai ketvirtadienį tikisi sulaukti duomenų srauto, kai jų pasiųstas kibernetinis zondas buvo atliko pirmąjį per kosminių tyrimų istoriją nusileidimą ant kometos branduolio, pradedant naują reikšmingą etapą itin ilgos trukmės misijoje, per kurią bus ieškoma atsakymų į daugelį klausimų apie Saulės sistemos evoliuciją.

Europos robotinis zondas „Philae“ gali būti ne visai užtikrintai prisitvirtinęs prie Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiaus, nes esama rūpesčių dėl harpūnų, pranešė trečiadienį Europos kosmoso agentūra (EKA). „Yra tam tikrų nuorodų, kad jie nebuvo iššauti, tai reikštų, kad mes sėdime ant minkštos medžiagos ir nesame prisirišę inkarais“, – sakė zondo misijos vadybininkas Stephanas Ulamecas žurnalistams valdymo centre Darmštate.

Europos mokslininkai laukia daugiau informacijos iš kometos, ant kurios vakar nusileido zondas. Tai pirmas kartas istorijoje, kai zondas perduoda mokslinius duomenis iš kometos. Manoma, kad ši informacija gali būti naudinga aiškinantis, kaip Žemėje atsirado gyvybė. Europos kosmoso agentūra (ESA) jau gavo pirmąją informaciją, net kai zondui nepavyko sėkmingai įsigręžti į kometos paviršių.

Ekspertai uždegė žalią šviesą operacijai, per kurią trečiadienį bus mėginama nutupdyti kosminį zondą „Philae“ ant kometos branduolio paviršiaus, o toks manevras bus pirmasis per kosmoso tyrimų istoriją, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA). „Gavome galutinį leidimą“ pradėti šią operaciją, sakė viena ESA atstovė skrydžių valdymo centre Vokietijos mieste Darmštate. Mokslinė laboratorija „Philae“, kurioje įtaisyta 10 mokslinių tyrimų prietaisų, 8 val. 35 min. Grinvičo (10 val. 35 min.

Kometose jau seniai buvo aptinkama medžiagų, kurios iš esmės leistų atsirasti gyvybei, sako Vilniaus universiteto jaunesnysis mokslo darbuotojas Laurynas Mačiulis. „Netgi yra mokslinių hipotezių, kad būtent iš kometų gyvybė ir buvo atnešta į Žemę. Manau, kad mokslininkai ir siekia atskleisti tas paslaptis“, – apie Europos kosmoso agentūros bandymą šiandien ant kometos nutupdyti robotą kalba L. Mačiulis. Kometa nuo Žemės nutolusi per 0,5 mlrd. kilometrų.

Trečiadienį Europos kosmoso agentūra planuoja įvykdyti turbūt patį ambicingiausią projektą – nutupdyti kosminį zondą ant kometos paviršiaus. Ir visa tai bus atliekama už 500 milijonų kilometrų nuo žemės. „Rosettos“ misiją Europos kosmoso agentūra pradėjo daugiau kaip prieš dešimt metų. Automatinis erdvėlaivis „Rosetta“ buvo pasiųstas į tolimąjį kosmosą, kad pasitiktų neseniai aptiktą kometą 67P, pavadintą jos atradėjų Čiurjumovo ir Gerasimenkos pavardėmis. Ir ne tik pasitikti, bet ir ją ištirti.

Europos mokslininkai ruošiasi operacijai, kuri vainikuos du dešimtmečius trukusius pasiruošimus ir 1,3 mlrd. eurų (4,49 mlrd. litų) kainavusią misiją, kai trečiadienį bus mėginama pirmąkart nutupdyti kosminį aparatą ant kometos branduolio paviršiaus. Per šią rizikingą operaciją automatinė kosminė laboratorija „Philae“ atsiskirs nuo Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovo „Rosetta“ ir nusileis ant kometos, skriejančios už 510 mln. kilometrų nuo Žemės.

Supuvusio kiaušinio, arklio šlapimo, alkoholio ir karčiojo migdolo kvapai – tokią kvapų puokštę būtų galima užuosti, jeigu kas nors į Žemę pargabentų toli kosmose skriejančią kometą, ketvirtadienį paskelbė Europos mokslininkai.

Sekmadienį Marsas sulauks nekviestų svečių. Tiksliau, viešnios – didžiulės kometos. Palyginus su ja, garsioji Čuriumovo-Gerasimenkos kometa, ant kurios po mėnesio leisis ESA zondo „Rosetta“ nusileidimo aparatas „Philae“, tėra vos 3 km skersmens nykštukas. Bet ar pamenate, kaip tas „nykštukas“ atrodė modeliuotose nuotraukose virš Los Andželo? O štai Marso link švilpia 16 kartų didesnis sviedinys – 50 km skersmens kometa C/2013A1, dar vadinama Saiding Springu.

Europos kosmoso agentūra (EKA) pirmadienį atskleidė vietą kometoje, kur lapkritį mėgins nutūpti tyrimų zondas, pirmasis žmonijos istorijoje pasieksiąs šią amžiną Saulės sistemos klajūnę.

Galiausiai pasiekęs 67P/Churyumov-Gerasimenko kometą, Rosetta zondas pasirengė pagelbėti narplioti vandenynų atsiradimo Žemėje klausimą. Rosetta zondas įėjo į istoriją praeitą savaitę, kai pirmasis pradėjo suktis apie kometą. Dabar jis turi imtis pagrindinės savo misijos: išsiaiškinti 67P/Churyumov-Gerasimenko kometos paslaptis ir jos ryšius su gyvybe Žemėje. Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas jau atsiuntė neįtikėtinas svetimo peizažo nuotraukas.

Zondas, pasiųstas iš Žemės, turės atlikti tai, ko dar niekuomet nebuvo daryta – skrieti orbita apie kometą ir net nusileisti ant jos paviršiaus. Šiuo metu Europos kosmoso agentūros (European Space Agency, ESA) zondas „Rosetta“ skrieja link Čiurumovo-Gerasimenkos kometos 67P. Jo misija – ištirti kometą iš arti, tuo metu, kai ji transformuojasi iš tolimajame kosmose sušalusio ledo ir uolienų grynuolio į Saulės įšildytą dinamišką dujomis ir dulkėmis besispjaudančių geizerių pilną kosmoso kūną su b...

Europos kosmoso ekspertai penktadienį pranešė sėkmingai „pažadinę“ šaldytuvo dydžio kibernetinį zondą, turintį tapti pirmuoju kosminiu aparatu, nutūpsiančiu ant kometos branduolio paviršiaus. 100 kilogramų sveriantis zondas „Philae“ buvo pažadintas po ilgiau nei trejus metus trukusios hibernacijos, pradedant svarbiausią etapą milijardą JAV dolerių kainavusioje misijoje, startavusioje prieš daugiau kaip dešimtmetį.

Europos kosmoso agentūros (ESA) VLT (Very Large Telescope) teleskopu Čilėje padarytose nuotraukose pirmą kartą nuo 2013 m. spalio pasirodė 67P/Čiurumovo-Gerasimenko kometa. Dabar ji vėl išniro iš už Saulės žvelgiant iš Žemės pusės, praneša „Space.com“. Ši kometa yra ESA kosminio zondo „Rosetta“ tyrimų programos tikslas.

Per 10 metų nuskriejęs daugiau nei 800 milijonų kilometrų iki pat Jupiterio orbitos, sausio 20-tą dieną 10 valandą Grinvičo laiku zondas „Rosetta“ pradėjo busti iš 32 mėnesius trukusio miego. Ryšys su zondu buvo užmegztas vakare, po to, kai jo prietaisai 6 valandas šilo ir buvo patikrinti zondo borto kompiuterio. Po to reaktyviniai varikliukai sustabdys zondo sukimąsi, o orientavimosi sistema, nuskenavusi žvaigždžių padėtis, suras Žemę ir į ją nukreips anteną.

Europos kosmoso asociacijos (ESA, European Space Agency) paleistas zondas po beveik dešimtmečio kelionės kosmine erdve artėja prie savo tikslo - Čiuriumovo-Gerasimenkos kometos 67P. Kometos – primityvūs Saulės sistemos kūnai, tačiau tikėtina, kad būtent jie į Žemę atnešė vandenį, taip pat jos galėjo atnešti ir cheminių elementų – organinių molekulių, davusių pradžią gyvybės vystymuisi.

Europos kosmoso agentūros (ESA) aparatas „Rosetta“ pasiekė Jupiterio planetos orbitą, tačiau paties Jupiterio nufotografuoti negalės. Ši planeta dabar yra priešingoje pusėje nuo Saulės, pranešė ESA „Rosetta“ tyrimų grupė. Pagrindinis „Rosetta“ misijos tikslas – Čiurumovo-Gerasimenkos kometa 67P, sakoma pranešime. Jos apsisukimo aplink Saulę periodas labai trumpas: 6,6 metai. „Rosetta“ priartės prie šios kometos 2014 metais.

Naudodamiesi nauja technologija, NASA mokslininkai nuo šiol galės medžiagos mėginius imti tiesiai iš kometų branduolių – iš bet kurios pageidautinos vietos kometoje. Godardo kosminių skrydžių centro ekspertai sukūrė sistemą, kuria naudojantis bus galima į kosminį zondą ar Žemę pargabenti kometos grunto ar branduolio mėginių. Kometinis harpūnas – tvirtas stačiakampis konteineris atviru galu, kurį kosminis zondas turėtų iššauti į kometą.

Europos kosminis aparatas „Rosetta“, 2014 metais turintis pasiekti kometą, buvo užmigdytas, praneša BBC. Komanda, nurodanti zondui panirti į gilaus miego fazę, trečiadienį pasiųsta iš valdymo centro Vokietijoje. Dabar veikia tik jo šildytuvai ir „žadintuvas“. Erdvėlaivis jokių signalų nebesiųs artimiausius 2,5 metų. „Rosetta“ turėtų prabusti 2014 metų sausio 20 dieną, 10 val. Grinvičo laiku.

Europos kosmoso agentūra (ESA) paskelbė kosminio zondo „Rosetta“ nuotraukas, padarytas priartėjus prie asteroido Liutecija. ESA pranešime sakoma, kad „Rosetta“ priartėjimas prie asteroido įvyko sėkmingai. Liutecija buvo fotografuojama iš maždaug 3162 kilometrų atstumo zondui skriejant 15 km/ h greičiu. Kosminio aparato prasilenkimas su asteroidu truko maždaug minutę, jis buvo tiesiogiai transliuojamas internete.

Rytoj, penktadienį, 7 val. 45 min. Grinvičo laiku pro Žemę pralėks ESA kosminis zondas „Rosetta“. Mokslininkai tikisi, kad tai padės išsiaiškinti, kokia nežinoma jėga kosminiams aparatams suteikia fizikos dėsnius laužantį greitį. Nepaaiškinamo kosminių aparatų pagreitėjimo anomalija buvo užfiksuota 1990 metais, kai pro Žemę praskriejo NASA kosminis zondas „Galileo“. Pasinaudojęs mūsų planetos gravitacija, jis turėjo padidinti savo greitį skrydžiui į Jupiterį.

Europos kosmoso agentūra pranešė, kad kosminis zondas „Rosetta“ lapkričio 13 dieną paskutinį kartą pralėks pro Žemę, pakankamai pagreitėdamas prieš savo kelionę į 67P/Churyumov-Gerasimenko kometą. 2004 m. paleistas „Rosetta“ zondas kitų metų liepą turėtų priartėti prie asteroido 21 Luteria – maždaug 100 kilometrų skersmens kosminio kūno asteroidų žiede, esančiame tarp Marso ir Jupiterio orbitų. 2014 m. pradžioje „Rosetta“ pasieks 67P/Churyumov-Gerasimenko kometą.

Pirmąjį savaitgalį Tarptautinis Kauno kino festivalis pradės pristatydamas garsių Europos kūrėjų pripažintus filmus. Norintys pamatyti šių metų Kanų kino festivalyje už geriausią scenarijų apdovanotą  režisierių iš Belgijos brolių Jean-Pierre ir Luc Dardenne'ų filmą „Lornos tylėjimas“, turi suskubti: filmas bus rodomas tik pirmosiomis festivalio dienomis.

Europos šalių mokslininkai planuoja į netoli nuo Žemės skriejantį asteroidą pasiųsti kosminį laivą, kurio paimti mėginiai padėtų išsiaiškinti Saulės sistemos ir mūsų planetos kilmę. „Marco Polo“ pavadinta misija turėtų būti surengta per artimiausius 10 metų. Pasak dienraščio „The Scotsman“, su Europos kosmoso agentūra bendradarbiaujantys dirbtinių Žemės palydovų ir kitos kosminės technikos gamintojai „Astrium“ ir OHB nagrinėja, kokio būtent kosminio laivo prireiktų šiai programai įgyvendinti.

NASA mokslininkai aptiko, jog erdvėlaiviams skrendant pro Žemę link Saulės sistemos pakraščio, juos veikia nepaaiškinamos jėgos. Mokslininkus glumina tai, jog ta pati paslaptinga judėjimo anomalija buvo pastebėta penkiuose ar šešiuose pro mūsų planetą praskriejusiuose kosminiuose aparatuose.