Europos šalių mokslininkai planuoja į netoli nuo Žemės skriejantį asteroidą pasiųsti kosminį laivą, kurio paimti mėginiai padėtų išsiaiškinti Saulės sistemos ir mūsų planetos kilmę. „Marco Polo“ pavadinta misija turėtų būti surengta per artimiausius 10 metų.
Pasak dienraščio „The Scotsman“, su Europos kosmoso agentūra bendradarbiaujantys dirbtinių Žemės palydovų ir kitos kosminės technikos gamintojai „Astrium“ ir OHB nagrinėja, kokio būtent kosminio laivo prireiktų šiai programai įgyvendinti.
„Astrium“ iliustr.
Bendrovės „Astrium“ atstovo daktaro Ralpho Cordey‘aus teigimu, šiuo metu atliekama „Marco Polo“ projekto studija turės atsakyti į svarbiausius klausimus – kaip programa turės būti vykdoma, kokia turės būti skrydžio trajektorija prie pasirinkto asteroido, kaip reikės optimizuoti misiją, kad tikslui pasiekti būtų naudojamas mažiausias kosminis laivas, mažiausia nešančioji raketa ir mažiausias degalų kiekis.
Astronomai „Marco Polo“ misiją vertina kaip daug žadantį kosmoso tyrimų eksperimentą, kurio rezultatai bus labai reikšmingi planetologijos tyrimams. Pasak Škotijos Šv. Andriaus universiteto astronomijos profesoriaus Andrew Camerono, ši programa galėtų padėti atskleisti Žemės ir kitų planetų kilmės mįslę.
„Gauti mėginių yra nepaprastai svarbu. Tai leistų prisiliesti prie pirmykštės medžiagos, iš kurios susiformavo Saulės sistema“, - teigė mokslininkas.
Mokslininkų teigimu, asteroidai yra sudaryti iš Saulės sistemos formavimosi proceso, vykusio prieš maždaug 4,6 milijardus metų, medžiagos likučių. Jų mėginiai mokslininkams gali padėti atsakyti į klausimus, kaip vyko planetų evoliucija nuo dulkių dalelių iki akmeninių luitų.
Pasak dienraščio, galutinį sprendimą dėl „Marco Polo“ misijos Europos kosmoso agentūra (ESA) priims per kelerius artimiausius metus. Jeigu šiam planui bus pritarta, misija į asteroidą galėtų būti surengta maždaug 2017 m. Ji gali būti gana rizikinga: jei kosminis laivas nepakankamai tiksliai priartės prie asteroido, jis gali būti pažeistas arba nublokštas tolyn į kosminę erdvę.
Jei priartėti pavyks sėkmingai, į kosminio laivo kapsulę nuo asteroido paviršiaus bus paimta apie 300 gramų dulkių ir kietosios paviršiaus medžiagos. Po to kapsulė bus užsandarinta ir, kosminiam laivui priartėjus prie Žemės, paleista į viršutinius atmosferos sluoksnius.
„Marco Polo“ – ne vienintelė asteroidų tyrimų programa. Japonijos kosmoso agentūros kosminis laivas neseniai pabandė paimti Itokawos asteroido paviršiaus mėginius, tačiau kol kas neaišku, ar jam tai pavyko. Šią misiją vykdęs kosminis zondas turi grįžti į žemę 2010 m.
NASA yra išsiuntusi „Dawn“ kosminį zondą susitikti su Vesta asteroidu. Tai turėtų įvykti 2011 m. Vėliau „Dawn“ turės priartėti prie Ceres asteroido (2015 m.).
Europos kosmoso agentūros zondas „Rosetta“, skrendantis susitikti su kometa, rugsėjo pradžioje priartėjo prie Steinso asteroido ir perdavė į Žemę jo nuotraukas.
Be to, ateityje asteroiduose gali išsilaipinti ir astronautai. NASA „Constellation“ projekto rengėjai nagrinėja išsilaipinimo galimybes viename iš Saulės sistemos asteroidų.
