Pasaulinis atšilimas baigėsi 2005 metais, o po maždaug 42 mėnesių dėl neįprastai blankios Saulės ciklo Žemėje prasidės mažasis ledynmetis, kuris gali trukti iki 2055 - 2060 metų.
Tai Čikagoje vykusioje Heartlando instituto surengtoje 4-ojoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje klimato kaitos problemoms, pareiškė Rusijos Mokslų akademijos Pagrindinės astronominės observatorijos Pulkove (Sankt Peterburgas) astrofizikas, Kosminių tyrimų laboratorijos vadovas Habibula Abdusamatovas.
Šis mokslininkas, žinomas kaip antropogeninės klimato kaitos teorijos, teigiančios, jog atšilimas Žemėje vyksta dėl žmonijos pramoninės veiklos, kritikas, vadovauja Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) vykdomam „Astrometrijos“ tyrimų projektui, skelbia Italijos dienraštis „La Stampa“.
Mokslininko teigimu, naująjį mažąjį ledynmetį sukels staigus Saulės spinduliuotės sumažėjimas. Per visą XX amžių Saulės spinduliuojamos energijos galingumas didėjo, tačiau dabar heliofizikai esą stebi priešingą tendenciją. H. Abdusamatovas tvirtina, kad pasaulis atsidūrė ties naujo „mažojo ledynmečio“, kuris buvo stebimas Europoje 1645 – 1715 m., slenksčiu. Mokslininkai šį periodą vadina Maunderio minimumu ir neįprastą klimato atšalimą sieja su labai ilgai užsitęsusiu žemo Saulės aktyvumo periodu. Minėtu laikotarpiu dėmės Saulėje buvo itin retos.
Rusų mokslininkas tvirtina, kad šiuo metu esame minimalaus Saulės aktyvumo periodo liudininkai. Jo teigimu, pagrindinė pasaulinio atšilimo priežastis – praėjusį amžių trukęs „stiprios Saulės“ laikotarpis, o ne dėl pramonės ir transporto išaugusios „šiltnamio dujų“ emisijos. Tačiau, pasak jo, toks klimato šiltėjimo procesas savo viršūnę pasiekė 1998 – 2005 metais ir dabar tolydžio silpnėja. Laipsnišką vidutinės temperatūros didėjimą lemia tik Pasaulinio vandenyno inercija, kai atmosferai atiduodama sukaupta šiluma. Mokslininko teigimu, šis vandenyno šiluminės inercijos įtakojamas temperatūrų svyravimų procesas truks maždaug 42 mėnesius. Taigi, pasak H. Abdusamatovo, 2014 metais šiauriniame Žemės pusrutulyje prasidės mažasis ledynmetis, kuris gali tęstis iki maždaug 2055 – 2070 metų.
Astrofizikas tvirtina, kad tokią jo prognozę netrukus patvirtins TKS atliekamo „Astrometrijos“ tyrimų projekto, skirto preciziškiems Saulėje vykstančių procesų matavimams, rezultatai.
Mokslininkas teigia dar 2003 – 2005 m. prognozavęs maždaug 2042 m. (su 11 metų paklaida) įvyksiantį naują Saulės spinduliuotės ir jos aktyvumo fazės minimumą, kurį lydės maksimalus vidutinės Žemės temperatūros smukimas 2055 – 2060 metais (su 11 metų paklaida). Pasak mokslininko, stebint Saulės veiklos pokyčius, su kiekvienais metais jo prognozė atrodo vis tvirtesnė.
Apie artėjantį mažąjį ledynmetį perspėja ir kiti mokslininkai. Rydingo universiteto, Rutherfordo Appletono laboratorijos Oksfordšyre (D. Britanija) ir Maxo Plancko Saulės sistemos tyrimų instituto mokslininkai dabartinį neįprastai ilgai užsitęsusį mažo Saulės aktyvumo periodą lygina su Maunderio minimumu. Žurnale „Environmental Research Letters“ paskelbto tyrimo autoriai pabrėžia, kad pastaruosius 11 metų Saulės aktyvumas buvo pats žemiausias per 90 praėjusių metų.
Anomalius reiškinius Saulėje tiria ir NASA mokslininkai. Jie nustatė, kad silpnėja Saulės vėjas – vidutinis jo tankis sumažėjo 20 proc. lyginant su paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio viduriu. Tai pats mažiausias rodiklis nuo tokių stebėjimų pradžios, tai yra, per 50 metų. Be to, per pastaruosius 10 – 12 metų 30 proc. susilpnėjo foninis magnetinis laukas.
2007 m. žurnale „National Geographic“ H. Abdusamatovas rašė, kad „pasaulinis atšilimas“ vyksta ne tik Žemėje, bet ir Marse. Pasak jo, sušalusio anglies dvideginio plotų šalia Marso Pietų ašigalio mažėjimą lėmė padidėjęs Saulės aktyvumas. „Ilgalaikis Saulės spinduliuotės stiprėjimas šildė ir Žemę, ir Marsą“, - aiškino mokslininkas.
Su Heartlando instituto konferencijoje perskaityto H. Abdusamatovo pranešimo duomenimis ir argumentais galima susipažinti šiame skaidrių rinkinyje.
