Prieš kelerius metus Pietų Uralo regiono palydovinėse nuotraukose buvo atrastas elnią, briedį ar kažkokį kitą gyvūną vaizduojantis geoglifas – milžiniškas antžeminis piešinys, suformuotas iš akmenų. Ši struktūra, kurios tolimiausi taškai yra maždaug 250 metrų atstumu vienas nuo kito, yra netoli Zjuratkulo ežero, skelbia „Space.com“. Iš paukščio skrydžio gerai matomas piešinys vaizduoja elnią, briedį ar kažkokį kitą gyvūną ilgu snukiu, dviem ragais ir keturiomis kojomis. Ši figūra žvelgia į šiaurės pusę ir yra gerai matoma nuo netoliese esančios kalnų grandinės.
Pasak šį geoglifą tyrusių Rusijos Mokslų akademijos Istorijos ir archeologijos instituto mokslininko Stanislavo Grigorjevo ir valstybinio Paminklų apsaugos centro darbuotojo Nikolajaus Menšenino, dabar figūros kontūrus formuojančių akmenų linijos yra iš dalies padengtos gruntu, tačiau iš pradžių piešinio linijos turėjusios atrodyti baltos ir ryškiai išsiskirti iš žalio žolės fono.
Straipsnis, pasakojantis apie didelio geoglifo Pietų Urale atradimą, pernai buvo paskelbtas žurnale „Antiquity“. Netrukus į šią vietą atvyko mokslinė ekspedicija ir pradėjo geoglifo tyrimus. Dabar Rusijos mokslininkai pranešė ekspedicijos metu surinkę duomenų, liudijančių, kad šis milžiniškas piešinys gali būti žiloje senovėje Uralo regione egzistavusios megalitinės kultūros palikimas, sakoma pranešime.
Uralo priekalnėse aptikta šimtai megalitinės kultūros objektų – milžiniškų akmeninių statinių. Patys įspūdingiausi, pasak Rusijos mokslininkų, yra maždaug už 60 kilometrų nuo atrastojo geoglifo esančio Veros ežero saloje.
Kasinėdami atrastąjį geoglifą archeologai aptiko, kad piešinio linijos suformuotos iš didelių ir gerokai mažesnių akmenų. Didesnieji akmenys buvo sukrauti išorinėje linijos dalyje, o tarp jų į žemę sudėti mažesnieji. Be to, mokslininkai aptiko piešinyje buvusių takų ir neaukštų sienų, sukrautų gyvūno kanopų ir snukio srityse, liekanų.
Kasinėjimų metu buvo rasta apie 40 įvairių akmeninių įrankių, daugiausia kirtiklių, kuriais, kaip manoma, geoglifo statytojai kapojo molingą žemės paviršiaus sluoksnį. Šių įrankių išvaizda yra panaši į neolito ar eneolito laikotarpiais pirmykščių žmonių naudotų akmeninių įrankių, tačiau linkstama manyti, jog jie buvo naudojami eneolito (4000 - 3000 metų prieš mūsų erą) periodu.
Pasak mokslininkų, tai reikštų, kad Pietų Urale aptiktas geoglifas yra tūkstančius metų senesnis už garsiuosius piešinius Naskos (Nazca) pampoje Peru. Šie geoglifai, mokslininkų manymu, buvo sukurti maždaug 500 metų prieš Kristų.
Tikslesnę Pietų Uralo geoglifo statybos datą turėtų atskleisti žiedadulkių, rastų kasinėjimo metu, tyrimai, sakoma pranešime.
