Apie šią specialybę apipynusius stereotipus ir kovą su jais bei ateities perspektyvas tv3.lt skaitytojams pasakoja Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakulteto dekanė prof. dr. Diana Strakšienė. Apie nuo šių metų siūlomas naujas ir unikalias pedagogines studijas kalba ŠU integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijų programos kuratorė profesorė dr. Asta Klimienė.
95 proc. studentų sąmoningai renkasi pedagogo profesiją
Lietuvoje vyrauja stereotipas, kad pedagogines studijas renkasi tie jaunuoliai, kurie dažnai nežino, kokias studijas rinktis, arba jiems nepavyksta įstoti į prestižiškesnėmis laikomas specialybes. Prof. Diana Strakšienė pastebi, kad remiantis dabartiniais tyrimų duomenimis, 95 proc. studentų šias studijas renkasi sąmoningai, o tai užtikrina privalomas motyvacinis testas, kuris tam tikra prasme padeda aukštosioms mokykloms atsirinkti motyvuotus, kūrybiškus, aktyvius studentus. Šis testas Lietuvoje organizuojamas jau penkerius metus remiantis Suomijos pavyzdžiu.
„Visiška netiesa, kad pedagogu tapti lengviausia. Pasirinkusiems švietimo ir ugdymo krypties studijų programas nepakanka įkelti brandos egzaminų pažymius į LAMA BPO informacinę sistemą, jie dar turi atlikti motyvacijos įvertinimą ir įrodyti, kad yra verti būti pedagogais. Todėl manau, kad jaunas žmogus gerai viską apgalvoja prieš rinkdamasis pedagogines studijas.
Kalbant apie visuomenės požiūrį į pedagogines studijas būtina pažymėti, kad tarpukariu mokytojo profesija buvo viena prestižiškiausių, tačiau vėliau nuomonės kaitą galimai sąlygojo sovietinis paveldas, kuriame vyravusi pedagogo samprata netapati šiandienai. Šiandien pedagogas – ne tik proceso dalyvis, bet ir tarpininkas, iniciatorius, lyderis. Manyčiau, pedagogo specialybės prestižui didelę įtaką daro žiniasklaidos formuojamas mokytojo įvaizdis, kuris pateikiamas visuomenei. Kas svarbiau? Ar kalbėti apie jaunus, motyvuotus ir su aistra dirbančius mokytojus, ar apie mažais atlyginimais besiskundžiančius ir prie Seimo streikuojančius mokytojus? Svarbu pastebėti, kad tyrimais įrodyta, jog pinigai nėra svarbiausias svertas kalbant apie pasitenkinimą darbu. Šis pavyzdys kontrastingas, bet skatinantis kritiškai pagalvoti,“ – pastebi prof. dr. Diana Strakšienė.
Norint tapti pedagogu nepakanka būti geru studentu
Pašnekovės teigimu, kovojant su stereotipais pravartu ir aukštosioms mokykloms pasvarstyti, į kokias vertybes, principines nuostatas bei moralinius dalykus orientuojami jų rengiami pedagogai, kaip išgryninama šiuolaikinio pedagogo samprata. Juk būtent tai gali atskleisti šios specialybės pranašumą, nes išskirtinumo bei autentiškumo formavimas, savirealizacija darbe šiuolaikiniam žmogui yra aktualiausia.
„Pasirinkus pedagogines studijas nepakanka būti tik gerai besimokančiu studentu. Svarbiausia – turi patikti edukacinis procesas, t. y. veikla, kurią pats suplanuoji, ją vykdai ir stebi. Kai mokymąsi lydi neblėstantis atradimo džiaugsmas, naujų žinių troškimas – praktika mokykloje tampa džiugiu atradimu. Puikus dalyko išmanymas, noras tomis žiniomis pasidalinti, pagarba mokiniui, šiltas bendravimas, lyderystė, gebėjimas dirbti įvairiais lygmenimis (su vaikais, tėvais ir kolegomis) su skirtingo amžiaus žmonėmis – štai kur slypi mokytojo profesijos sėkmės paslaptis. Bėgant laikui daug kas keičiasi – išmokstama įvairių metodų, būdų, pasitelkiamos naujos technologijos, tačiau jei stinga stipraus vidinio „užtaiso“, noro vesti būrį kartu, siekio tobulėti mokant kitus, padėti atverti pažinimo klodus, tikrai vargu ar verta studijuoti. Tai patvirtintų ir vyresnės kartos, ir ką tik pradėję dirbti pedagogai,“ – pabrėžia prof. dr. Diana Strakšienė.
Rengdami mokytojus semiasi patirties iš Suomijos
Nuo šių metų abiturientai gali rinktis visiškai naują, unikalią ir analogų neturinčią integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijų programą Lietuvoje. Integruotų gamtos mokslų pedagogika sukurta remiantis pažangių šalių patirtimi. Kuomet integruotas ugdymas apima gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos disciplinas bei menų ir dizaino kryptį, bendrai ši koncepcija vadinama STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics).
Šiaulių universiteto integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijų programos kuratorės profesorės dr. Astos Klimienės teigimu, programa yra parengta konsultuojantis ir bendradarbiaujant su Lietuvos gimnazijų ir progimnazijų gamtos mokslų mokytojais bei remiantis Oulu universiteto, esančio Suomijoje, kolegų patirtimi. Pati pašnekovė stažavosi Suomijoje ir į naują pedagogų rengimo modelį, orientuotą į žinių dinamiškumą ir integraciją, žvelgė savomis akimis. „Lietuvoje buvo įprasta, jog bendrojo ugdymo mokyklose gamtamokslinių disciplinų mokoma atskirai. Fizikos, biologijos, chemijos pamokos pagrįstos fragmentiškomis žiniomis, atsiejant jas nuo konteksto, neatskleidžiant ryšių tarp mokomųjų dalykų ir perteikiant tik sausą teoriją. Tokias žinias moksleiviams sunku pritaikyti gyvenimo praktikoje, ypač tiems, kurie nesieja savo gyvenimo su gydytojo, biologo ar chemiko profesine karjera. Tad net suaugę, kurių šios disciplinos mokykloje nesudomino, galvoja, kad fizika yra vien formulės ir kosmosas.
Taigi gamtos mokslų mokymasis integruotai, atskleidžiant gamtamokslinių dalykų sąsajas, labiau įtraukia mokinius į patirtinį mokymosi procesą. Mokantis tokiu būdu skiriama daugiau dėmesio praktiniam žinių taikymui, ryšiams su gyvenimo realybe, holistinei pasaulio sampratai. Šiuo metu integruotų gamtos mokslų moksleiviai mokosi 5–6 klasėse, o mes kartu su Švietimo ir mokslo ministerija siekiame, kad šių dalykų būtų mokoma ir 7–8 klasėse. Svarbiausias tikslas – paruošti mokinius taip, kad aukštesnėse klasėse jie galėtų ir norėtų ir galėtų rinktis atskiras disciplinas. Tokiu būdu siekiama neužkirsti kelio vėliau mokytis gamtos mokslų, nes pradėti tai daryti be pasirengimo labai sunku, ypač jei susidomėjimas ir motyvacija nėra sužadinami žemesnėse klasėse. Tikimės, kad šios studijų programos dėka bus įdomiau ne tik mokytis, bet ir mokyti,“ – pastebi profesorė dr. Asta Klimienė.
Naujos galimybės norintiems dirbti neformalaus ugdymo srityje
Dar viena šių metų naujiena yra kultūrinės edukacijos studijų programa. Dekanės Dianos Strakšienės teigimu, tokios programos poreikis atsirado pastebėjus išaugusią kultūrinio ugdymo paklausą visuomenėje, taip pat atsiradus didėjančiam paslaugų teikėjų, institucijų, vykdančių neformalųjį kultūrinį švietimą, skaičiui bei augant poreikiui mokytis visą gyvenimą.
„Lietuvos sociokultūrinė situacija atskleidė, jog kultūriniam švietimui ir ugdymui, rekreaciniams ir kūrybiniams poreikiams įgyvendinti reikalingi švietimo specialistai, gebantys ne tik kūrybiškai ir inovatyviai taikyti naujausias kultūrines ir edukacines žinias, bet ir kompetentingai vykdyti edukacines veiklas įvairiose neformaliojo švietimo aplinkose: bibliotekose, kultūros centruose, muziejuose, galerijose, nacionaliniuose parkuose, turizmo, bendruomenių ir kituose įvairaus pobūdžio centruose ir organizacijose.
Programos absolventai sėkmingai galės atlikti įvairias edukacines ir vadybines funkcijas: koordinuoti įvairias kultūrines veiklas bendruomenėje, vykdyti neformaliojo švietimo ir ugdymo programas bei organizuoti meninio ugdymo renginius – prisidėti prie vaikų ir jaunimo laisvalaikio. Ketinantys tapti laisvai samdomais edukacinių veiklų organizatoriais galės siūlyti įvairias kultūrinės edukacijos paslaugas institucijoms ar organizacijoms, vykdančioms trumpalaikes projektines veiklas. Taip pat galės užsiimti individualia veikla bei steigti individualios veiklos įmones,“ – pastebi pašnekovė.
Šią programą baigę studentai įgis švietimo ir ugdymo krypties bakalauro laipsnį. Taip pat jie turės galimybę papildomai baigti gretutines verslo studijas arba neformaliojo ugdymo studijų krypties gilinimo bloką.
Tikslinis finansavimas garantuos nemokamas studijas ir darbo vietą
Šiais metais Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakultetui, rengiančiam įvairių sričių pedagogus, Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 38 tikslines studijų vietas (integruotų gamtos mokslų pedagogikai – 14, pradinio ugdymo pedagogikai ir ikimokykliniam ugdymui – 17, specialiajai pedagogikai – 7).
Į tikslinėmis lėšomis finansuojamas studijų vietas gali pretenduoti stojantieji, kurie negauna valstybės finansuojamos vietos. Tikslinis finansavimas skiriamas įvertinus, kokių specialistų reikės valstybei ar regionui šiuo metu ar artimiausioje ateityje. Būtina akcentuoti, jog tikslinę studijų vietą gavusiam studentui bus ne tik apmokamos studijos, bet baigus mokslus suteikta darbo vieta pagal įgytą specialybę.
Norintys pretenduoti į tiksliniu būdu valstybės finansuojamas studijų vietas savo pasirinkimą turi pažymėti Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje, užpildydami atskirą prašymą tikslinio finansavimo studijų vietai gauti. Jei absolventas nori studijuoti pedagogines specialybes, kurios suteikia pedagogo profesinę kvalifikaciją, privalo neužmiršti iki birželio vidurio užsiregistruoti LAMA BPO informacinėje sistemoje ir atlikti motyvacijos vertinimą. Be šio testo įvertinimo neįmanoma tikėtis valstybės finansuojamos arba tikslinės vietos. Motyvacijos įvertinimas vykdomas didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
