Blogosferoje – nepriklausomoje nuomonių, pažiūrų ir informacijos skleidimo erdvėje, suformuotoje milijonų interneto vartotojų asmeninių dienoraščių – prasideda tautų kraustymosi epocha. Tiesa, kol kas iš vienos didžiausių virtualių bendruomenių masiškai emigruoti ruošiasi tik rusai, tačiau niekas nežino, kaip likusius paveiks į blogosferą išmestas Pentagono „greitojo reagavimo“ desantas.
Paskutinė rusų pribėga – Kremliaus rankose?
Jei esate diktatoriaus, besirengiantis užčiaupti burną nepriklausomai žiniasklaidai, atvažiuokite pasipraktikuoti į Maskvą, siūlo „International Herald Tribune“. Sėkminga Kremliaus metodika šlifuojama tikrovėje jau dešimt metų.
Pasak laikraščio, diktatorius turėtų padaryti tris dalykus. Pirma, pasirinkti režimui lojalų, bet viešumos vengiantį oligarchą, susikrovusį turtus „tamsiosios privatizacijos“ metu. Antra, priversti jį nusipirkti pelningą ir inteligentijos mėgiamą TV kanalą arba laikraštį. Ir trečia – surasti skandalingai pagarsėjusį asmenį ir paskirti jį vyriausiuoju redaktoriumi.
Rusams tokia schema pažįstama nuo 1996-ųjų, kai prezidentu vėl buvo norima išrinkti B. Jelciną. O po dešimties metų Rusijos žiniasklaidos priemonių perėjimo į Kremliui artimų žmonių ir institucijų rankas procesas jau beveik užbaigtas.
Tačiau, pastebi „International Herald Tribune“, tuo metu, kai nepriklausomi leidiniai, TV kanalai ir radijo stotys kovojo dėl išgyvenimo, daugelis disidentų susirado prieglobstį internete. Jų neįsileido (ir neįsileidžia) į televizijos ir radijo studijas, laikraščių ir žurnalų puslapius, tad jiems beliko pasitraukti į „blogus“. Liberalai ir nacionalistai, komunistai ir reformatoriai, pačių įvairiausių pažiūrų komentatoriai, kuriems nebeliko vietos Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje, ne tik vėl tapo matomi, bet ir labai patraukė paties dinamiškiausio Rusijos rinkėjų segmento – jaunimo – dėmesį.
2006 m. rusiškų interneto dienoraščių skaičius peršoko 1 mln. ribą. Didžioji jų dalis įsikūrusi populiariame JAV „blogų“ serveryje „LiveJournal.com“. Rusiškuose serveriuose laikomi dienoraščiai nepalyginamai mažiau populiarūs.
Tai nesunku paaiškinti. Daugelis rusų nenori patikėti rusiškoms bendrovėms asmeninės informacijos – slaptažodžių, mokėjimo kortelių duomenų, ir – tai dar svarbiau – visiškai nepageidauja turėti reikalų su drakoniška Rusijos teisine sistema bei specialiosiomis tarnybomis.
Tad nieko nuostabaus, kad žinia apie tai, jog rusiškąją „LiveJournal“ dalį nusipirko Kremliui artimas oligarchas, Rusijos blogosferoje sukėlė tikrą šoką.
„LiveJournal“ išpažintis – rusiškame teisme
Schema, žinoma, ta pati: Rusijos bendrovė „Sup-Fabrik“iš „LiveJournal“ savininkės „Six Apart“ nusipirko kirilica (rusiškais rašmenimis) rašomus dienoraščius – tai yra, licenziją aptarnauti 681 000 „LiveJournal“ vartotojų iš Rusijos, Mongolijos ir Bulgarijos (ten irgi naudojama kirilica). „Sup-Fabrik“ įsigijo antrąjį pagal dydį „LiveJournal“ vartotojų segmentą (pirmoje, suprantama, patys amerikiečiai, trečioje – kanadiečiai), ir teisę į šio segmento reklamos pajamas. Dėl šio verslo sandorio rusiški „LiveJournal“ dienoraščiai patenka Rusijos jurisdikcijos žinion su visomis iš to sekančiomis teorinėmis ir praktinėmis pasekmėmis. O ką prireikus gali padaryti rusiškas teismas – net ne su paprastu žmogumi, o milijardieriumi – parodė M. Chodorkovskio procesas, labai gyvai aptarinėtas toje pačioje „LiveJournal“ bendruomenėje.
Rusijos verslininkas Aleksandras Mamutas, vienas iš „Sup-Fabrik“ įkūrėjų, per savo pavaldinį Antoną Nosiką, vadovaujantį kompanijos „blogų“ padaliniui, „nusipirktiems“ „LiveJournal“ vartotojams žadėjo, kad nuo šiol rusiškoji „LiveJournal“ dalis bus techniškai geresnė ir ramino, kad rusiškosios serverio dalies nuosavybės teisės kaip ir anksčiau priklausys „Six Apart“.
„International Herald Tribune“ pastebi, kad A. Mamutas priklauso nedidelei grupei oligarchų, prisidėjusių prie „minkšto“ Rusijos režimo perėjimo iš vienų rankų į kitas. O A. Nosikas yra buvęs Kremliaus „politinio technologo“ Glebo Pavlovskio, kuriam, beje, 5 metams uždrausta kelti koją į Ukrainos teritoriją, bendražygis.
Pirmosios permainos taip pat neįkvėpė Rusijos „blogerių“: „Sup-Fabrik“ paskelbė kurianti rusiškąją blogo elgesio priežiūros tarnybą („abuse team“), kuri vykdys dienoraščių monitoringą ir, pastebėjusi neteisėtą veiklą, imsis priemonių - darys pastabas ar laikinai išjunginės „blogus“ su „netinkamu turiniu“. Anksčiau tokią priežiūrą vykdė amerikietiška „blogiukų“ gaudymo komanda.
Turint galvoje“Sup-Fabrik“ šaknis ir potencialią ideologiją, vargu ar galima tikėtis, kad dabar rusiško „LiveJournal“ vartotojai galės laisviau aptarinėti įvairias temas, rašo dienraštis.
Kur rusai sugrįš iš virtualios emigracijos?
„Remiantis istorine patirtimi, galima teigti, kad kritiškų požiūrių pripildytos rusiškos blogosferos dienos suskaičiuotos. Gaila, kad paprastas sprendimas dėl „blogus“ aptarnaujančios kompanijos pakeitimo tik nutrauks susiklosčiusius ryšius, dėl kurių „LiveJournal“ tapo toks populiarus“, - pastebi „International Herald Tribune“.
Nuotaikos rusiškame internete dėl „LiveJournal“ perėmimo labai nekokios, pastebi nekomercinių rusiškų „blogų“ serverio „Lj.rossia.org“ šeimininkas Michailas Verbickis. Manoma, kad į šį dar jauną, „LiveJournal“ programinę įrangą naudojantį serverį gali persikelti dalis „LiveJournal“ vartotojų. Kiti ko gero ieškos vietos JAV ar Europos „blogerių“ bendruomenėse, o dar kiti galbūt apskritai liausis rašę dienoraščius. Anot M. Verbickio, pastaroji tendencija ypač pastebima po pranešimo apie „Six Apart“ ir „Sup-Fabrik“ sandorį.
M. Verbickis tvirtina, kad paskutiniuoju metu gerokai padaugėjo „Lj.rossia.org“ registruojamų naujų paskyrų, ir tai sieja su prasidėjusia „emigracija“. Nors šiuo metu „Lj.rossia.org“ tinklalapiai laikomi Rusijoje esančiuose serveriuose, artimiausiu metu, pasak jo, visas turinys bus perkeltas į užsienį.
Į „idėjų karą“ blogosferoje stoja Pentagonas
Ironiška, kad nepriklausomoji blogosfera ėmė kelti rūpestį ne tik laisvą žiniasklaidą po valstybės padu pakišusiam autoritariniam režimui, bet ir JAV, kuriose žodžio laisvė yra pamatinė vertybė, vyriausybei. Priežastis ta pati – laisva ir žaibiška informacijos sklaida, įtakojanti ne tik pavienius „blogų“ skaitinėtojus, bet ir masinės informacijos priemones, formuojančias visuomenės nuomonę. Juk mažas faktas gali nuversti didelį viešųjų ryšių vežimą. Faktai – stipri jėga, ir visai nesvarbu, kur jie pirmiausia buvo paskelbti – popieriniame laikraštyje ar įvykių liudininko internetiniame dienoraštyje.
Kovoti su užsienio serveriuose lizdus susisukusiais kitamaniais - „virtualiais emigrantais“ - Kremlius gali nebent techninėmis priemonėmis, įvedęs interneto cenzūrą. Kinijos pavyzdys rodo, kad tai nelabai efektyvu, tad rusiškajai „LiveJournal“ bendruomenei „išrūkyti“ buvo pasitelkti doleriai.
Tuo tarpu JAV valdžia, sunerimusi dėl pralaimimo propagandinio karo Irake, pranešė rengianti Pentagono invaziją į blogosferą. Prezidentas G. W. Bushas neseniai pareiškė, kad „teroristai“ bando įtakoti JAV viešąją nuomonę, ir pavadino jų pastangas „idėjų karu“. Jam pritaria gynybos sekretorius D. Rumsfeldas (http://news.bbc.co.uk/2/hi/americas/6100906.stm), tvirtinantis, kad Amerikos ir pasaulio spauda pernelyg „užsiciklino“ ties blogomis naujienomis iš Irako. Amerikos žurnalistams jis prisipažino, kad labai išgyvena dėl „teroristų grupuočių“ sėkmės manipuliuojant žiniasklaida ir taip darant įtaką vakariečiams.
Ypač jam nepatinka tai, kad „blogi vaikinai“ internete jaučiasi kaip žuvys vandenyje. „Jie visą laiką sėdi jame. Jie yra labai išmoningi interneto vartotojai“, - tvirtino D. Rumsfeldas.
Tad Pentagonas pranešė kuriantis naują padalinį, kuris 24 valandas per parą stebės svarbiausius informacijos kanalus ir žinių apie padėtį Irake sklaidą internete, ir prireikus operatyviai reaguos į propagandines priešų atakas. Virtualūs „idėjų karo“ desantininkai paneiginės melagingus pranešimus, tikslins žiniasklaidoje skelbiamą netikslią informaciją, rūpinsis, kad į populiarias TV laidas būtų kviečiami padėties Irake nejuodinantys pašnekovai. Pabrėžiama, kad naujasis Pentagono padalinys ne tik vykdys dominančių „blogų“ monitoringą, bet ir pats naudosis „naujosios žiniasklaidos“ kanalais. O tai greičiausiai reiškia tik viena: blogosferoje netrukus pakvips paraku, ir gyvenantiems šalia būsimo „idėjų karo“ fronto gali tekti nešti kailį įkandin laisvės ieškojusių rusų...