• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokslo pasiekimais Lietuva neatsilieka nuo kitų pasaulio šalių, o lietuviai išradėjai ir mokslininkai ne kartą nustebino ir pasižymėjo tarptautiniame lygmenyje. „Eurostato“ 2015 m. duomenimis, paskelbtais šiemet, paaiškėjo, kad Lietuva užima pirmą vietą pagal moterų skaičių, kurios dirba mokslo srityje. Paskelbtoje tyrimo ataskaitoje matoma, kad Baltijos šalys yra pačiame viršuje, Latvija rikiuojasi iškart po Lietuvos.

55

Mokslo pasiekimais Lietuva neatsilieka nuo kitų pasaulio šalių, o lietuviai išradėjai ir mokslininkai ne kartą nustebino ir pasižymėjo tarptautiniame lygmenyje. „Eurostato“ 2015 m. duomenimis, paskelbtais šiemet, paaiškėjo, kad Lietuva užima pirmą vietą pagal moterų skaičių, kurios dirba mokslo srityje. Paskelbtoje tyrimo ataskaitoje matoma, kad Baltijos šalys yra pačiame viršuje, Latvija rikiuojasi iškart po Lietuvos.

REKLAMA

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad daugelyje ES valstybių narių, universitetinį išsilavinimą turinčių moterų kiekis gerokai didesnis nei vyrų. Be to, ir doktorantūrą studijuojančių moterų skaičius padidėjo ir viršija vyrų skaičių.

Ką rodo Lietuvos lyderystė?

Mykolo Riomerio universiteto Psichologijos laboratorijos vedėja Laura Mačiukaitė turi keletą pastebėjimų, ką iš tiesų rodo šis lyderiavimas Europos statistikos viršuje.

REKLAMA

„Mano manymu, Lietuvoje dar sunku iš mokslo pragyventi, uždarbis yra mažesnis o moterys renkasi dar ir todėl, kad joms lengviau ten patekti. Vyrai, dažniausiai daugiau prisideda prie šeimos išlaikymo, todėl jie ieško geriau apmokamo darbo, suprasdami, kad iš mokslo kur kas sunkiau pragyventi.

Juolab, kiek reikėtų laiko ir jėgų save auginant kaip mokslininką, kad iš to galėtų be didelių sunkumų aprūpinti savo šeimą“, - teigia mokslininkė.

Pasak jos, mokslo lygis ir potencialas Lietuvoje dar yra tik augantis bei dar turintis paaugti, lyginant su kitomis šalimis. Tai labiau rodo ne mokslo darbai ar kūriniai, kuriais Lietuva nė kiek nenusileidžia, bet skiriamas mokslui dėmesys, resursai, investicijos.

REKLAMA
REKLAMA

„Manau, kad mūsų mokslas nėra tokio aukšto lygio ir pasiekimai nėra tokie didžiuliai. Kadangi ta kartelė nėra labai aukšta, moterims turbūt lengviau suderinti vaikų auginimą ir buvimą moksle. Nes jeigu būtų aukštesnė kartelė, vyrai daugiau laiko praleistų moksle bei galbūt ir finansai būtų kitokie.

O dabar vien tik noro, domėjimosi neužtenka, kad ir kokių vien tik idėjų turima. Juolab, kad būtent vyrai užima moksle aukštesnes pareigas, o visi vadovais būti negali.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mano nuomone, moterys sugeba geriau daugiau užduočių vienu metu daryti ir geriau prisitaikyti, padalinant save: tiek namais rūpintis, tiek darbe aukštas pareigas užimti. Tai nėra joms labiau sudėtinga. Juolab, moterys gal dėl savo emocijų ir intuicijos labiau renkasi ir gali sau leisti dirbti iš idėjos“, - įsitikinu L. Mačiukaitė.

Mokslininkės teigimu, dauguma moksle esančių moterų turi tam sąlygas susikūrusius: arba turi padedantį šeima rūpintis vyrą, arba neturi šeimos ir gali visą save atiduoti darbui. Be to, ji priminė, kad ir studijuojančių moterų yra daugiau.

REKLAMA

Vadinasi, jos ne tik turi tam galimybes, bet ir siekia bei įrodo savo lygybę, gabumus.  

D. Pauža: mokslininkas – ne profesija, tai yra gyvenimo būdas

Švietimo ir mokslo ministerija, kalbėdama apie aukštojo mokslo reformą, kaip vieną iš prioritetų įvardino ir mokslininkų atlyginimų klausimą. Remiantis ministerijos duomenimis, mokslininkų atlyginimai 3-4 kartus mažesni nei ES vidurkis, todėl dauguma priversti dirbti keliuose darbuose. Mokslininkų atlyginimų problemą mato ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius Haroldas Pauža.

REKLAMA

„Medicinoje, apskritai, kur pažvelgsi tai vien moterys. Yra ir vyrų, bet moterų tikrai didelis skaičius. Visgi, mūsų šalyje mokslu ir mokslo produkcijai reikalavimai keliami tokie, kaip ir visame pasaulyje.

Mokslo visur turi būti, bet nėra taip paprasta. Žmones tikrai motyvuotų geresni atlyginimai ir čia ne dėl kažkokios karjeros, o pragyvenimo, atliekant mokslinius darbus. Mokslininkas nėra profesija, tai yra gyvenimo būdas.

Iš tikrųjų, mokslininkų atlyginimai yra tokie nekonkurencingi Europoje ir mes dirbam už tokius mažus atlyginimus, o reikalavimai yra pasauliniai. Mūsų siekis ne tik augti regioniniu mastu, bet labiausiai vertinama tada, kai į pasaulinius leidinius siunčiama darbus“, – kalbėjo D. Pauža.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, dauguma mokslininko kelią gali sau leisti vos ne kaip hobį, kadangi vien tik iš mokslinio atlyginimo, sunkiai pragyvenama.

„Suprantama, kad tada kažkokia kita veikla turi padengti poreikius. Taip ir pasidaro, kad tokia veikla labai maloni ir norisi daryti, bet ne kiekvienas gali sau leisti dirbti“, – teigė profesorius.

Regis, statistika tik iš vienos pusės galima džiaugtis ir didžiuotis. Kita jos pusė atskleidžia ryškią problemą. Bet šiuo atveju nenuginčijama, kad protingų, išsilavinusių moterų Lietuvoje – labai daug. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų