Nauji skaičiavimai atskleidė, kad nevaldomo Voketijos palydovo ROSAT kritimas į Žemę galėjo baigtis didelio masto kosmine katastrofa: jis galėjo pataikyti į tankiai apgyvendintą Kinijos sostinę.
Europos kosmoso agentūros specialistai pranešė, kad praėjusių metų spalio mėnesį ROSAT palydovo kritimas galėjo baigtis didelio masto katastrofa: jei nevaldomas kosminis aparatas, kurio masė siekė 2,5 tonas, būtų užsilaikęs orbitoje dar bent 7 - 10 minučių, nesudegusios jo liekanos būtų nukritusios Pekino miesto, kuriame gyvena daugiau nei 20 milijonų žmonių, ribose, skelbia „Dailymail.co.uk“.
Tokiu atveju žmonių aukų nebūtų pavykę išvengti, nes ROSAT fragmentai galėjo būti gana dideli. Laimė, palydovas į Žemės atmosferą įskriejo šiek tiek vėliau ir nukrito Bengalijos įlankos rajone. Šio įvykio metu niekas nenukentėjo, nebuvo rasta ir palydovo nuolaužų. Manoma, kad jis nukrito į jūrą, sakoma pranešime.
ROSAT kritimo į Žemę trajektorija. Dailymail.co.uk iliustr. (nuotr. leidėjų)
Naujausi ESA balistikų skaičiavimai dar kartą priminė apie nevaldomų didelės masės kosminių aparatų kritimo į Žemę pavojus. Nors didžioji dalis raketinį kurą išnaudojusių pasenusių palydovų, raketų nešėjų pakopų ir kitų kosminių šiukšlių kritimo metu sudega Žemės atmosferoje ir smulkios jų dalys itin didelio pavojaus nekelia, prieš 20 metų paleistas ROSAT palydovas buvo pagamintas iš itin tvirtos ir karščiui atsparios medžiagos. Pasak specialistų, negalima atmesti tikimybės, kad Žemės paviršių galėjo pasiekti iki 60 proc. palydovo masės sudarančios nuolaužos. Tai reiškia, kad ROSAT fragmentų smūgis į Pekiną galėjo tapti didžiausia katastrofa per visą kosmoso tyrimų istoriją. Šio palydovo nuolaužos būtų galėjusios sugriauti pastatus ir nusinešti daug žmonių gyvybių.
Ekspertų teigimu, kosminių šiukšlių kritimo vietą iki šiol labai sunku apskaičiuoti. Nors ESA nuolat sekė ROSAT palydovo orbitą nuo pat jo raketinio kuro išeikvojimo 1999 metais, galima jo kritimo vieta iki pat paskutinės akimirkos buvo neaiški.
Rentgeno telekopu kosminę erdvę tyręs ROSAT kosminis aparatas buvo pagamintas Vokietijos aerokosminio koncerno (DLR) mokslininkų, į orbitą jį 1990 m. iškėlė NASA raketa. Juodąsias skyles ir kitus kosminius objektus ROSAT palydovas tyrė iki 1999 m. vasario.
