2012 metų Nobelio medicinos premija skirta Johnui B. Gurdonui ir Shinyai Yamanakai už atradimą, kad subrendusios ląstelės gali būti perprogramuotos į daugiafunkcines ląsteles, pranešė tinklalapis nobelprice.org.
Kasmet pirmoji Nobelio premija skiriama už pasiekimus medicinos srityje. Nobelio premijos įteikiamos gruodžio 10-ąją, premijos įkūrėjo Adolfo Nobelio mirties dieną.
Nobelio laureatai nustatė, kad subrendusios ląstelės gali būti perprogramuotos ir pakeistos į nesubrendusias ląsteles, kurios pajėgios išsivystyti į visus kūno audinius. Mokslininkų atradimas iš esmės pakeitė mūsų suvokimą, kaip vystosi ląstelės ir organizmai. Dabar žinoma, kad subrendusios ląstelės nebūtinai yra skirtos tik tam tikrai specialiai funkcijai. Išsiaiškinus žmogaus ląstelių perprogramavimą, mokslininkams atsivėrė daugiau galimybių ligų tyrimams ir diagnozės bei gydymo metodų nustatymui.
Dž. B. Gerdonas 1962 metais atrado, kad ląstelių specializacija yra grįžtamasis procesas. Atlikdamas bandymą, jis nesubrendusių ląstelių branduolius varlės kiaušinėlio ląstelėje pakeitė į subrendusias ląsteles. Ši modifikuota kiaušinėlio ląstelė išsivystė į normalų buožgalvį. Subrendusių ląstelių DNR turėjo išsaugojusi visą informaciją, reikalingą varlės ląstelių vystymuisi.
Praėjus daugiau kaip 40 metų, 2006-aisiais, Š. Jamanaka nustatė, kaip sveikos subrendusios pelės ląstelės gali būti perprogramuotos į nesubrendusias kamienines ląsteles. Paėmęs tik kelis genus, mokslininkas galėjo perprogramuoti subrendusias ląsteles į daugiafunkcines kamienines ląsteles - nesubrendusias ląsteles, kurios gali išsivystyti į visus kūno ląstelių tipus.
Anot Nobelio premijų komiteto, šie mokslininkai „revoliucionizavo“ mokslą. Priduriama, kad šie atradimai iš pamatų pakeitė mūsų supratimą, kaip ląstelės bei organizmai vystosi.
Pernai Nobelio medicinos premija buvo padalinta perpus ir skirta amerikiečiui Bruce'ui A. Beutlerui ir prancūzui Jules A. Hoffmannui už jų atradimus, susijusius su įgimto imuniteto stiprinimu. Antroji premijos dalis atiteko amerikiečių mokslininkui Ralphui M. Steinmanui už dentritinių ląstelių atradimą ir jų vaidmens įgyjamo imuniteto procesuose tyrimus.
2010 m. Nobelio medicinos premija atiteko Didžiosios Britanijos fiziologui Robertui Edwardsui. Nobelio komitetas šį apdovanojimą jam skyrė „už apvaisinimo in vitro išvystymą“. Dirbtinis apvaisinimas suteikė viltį susilaukti vaikų daugeliui porų, kurios negalėtų to padaryti natūraliu būdu. Vaisingumo problemų turi daugiau kaip 10 proc. porų visame pasaulyje.
Nobelio premija už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje įsteigta 1901 metais. Iki šio laiko ji buvo įteikta 101 kartą. Pats jauniausias jos laureatas buvo vienas iš insulino išradėjų kanadietis Frederickas G. Bantingas, gavęs ją 1923 metais, kai jam buvo 32-ji. Seniausiu Nobelio medicinos premijos laureatu 1966 m. tapo amerikiečių mokslininkas Peytonas Rousas, kuriam tuomet buvo 87 metai.
