Neutroninės žvaigždės, kartais vadinamos supernovų liekanomis, yra tokios tankios, jog protonai ir elektronai yra priversti sudaryti neutronus. Toks darinys yra ganėtinai nedidelis, tačiau jo tankis – tiesiog milžiniškas. Tačiau kas nutinka, kuomet dvi tokios žvaigždės patenka į artimąjį viena kitos gravitacijos lauką?
Tel Avivo bei Jeruzalės Hebrajų universitetų (Izraelis) profesoriai Ehudas Nakaras (Ehud Nakar) bei Tsvi Piranas (Tsvi Piran) teigia, jog tokiu atveju abi žvaigždės ima suktis viena apie kitą, kol galiausiai susiduria ir išskiria didžiulį energijos kiekį. Mokslininkai savo darbe, publikuotame prestižiniame žurnale „Nature“, aprašo modelį, kuris rodo, jog tokio susidūrimo metu išlėkusios dalelės galėtų pasiekti greitį, siekiantį nuo vienos dešimtosios iki pusės šviesos greičio. Profesoriai taip pat pažymi, kad toks kosminis įvykis galėtų sukelti išmatuojamo stiprio gravitacijos bangas.
Gravitacijos bangų egzistavimą savo bendrojoje reliatyvumo teorijoje numatė Einšteinas. Manoma, jog gravitacijos bangos susidaro dėl itin didelės masės objektų egzistavimo. Galima pabandyti įsivaizduoti paprastą šio reiškinio analogiją – mažą akmenuką, padėtą ant lygios audinio skiautės, kuri savo ruožtu patiesta ant smėlio paviršiaus. Kadangi akmenukas yra lengvas, jis nesukelia jokių paviršiaus pokyčių. Tačiau jį pakeitus kur kas masyvesniu akmeniu, audinys tiesiog įdumba. Išmatuoti tokias gravitacijos bangas yra ganėtinai sudėtinga, mat šios sklisdamos išsisklaido (panašiai kaip bangos vandens paviršiuje). Tad visai nenuostabu, jog gravitacijos bangos, pasiekusios mus iš už milijardų kilometrų privalo būti ganėtinai silpnos. Kitas sunkumas yra tai, jog toks reiškinys, kurio metu galėtų susidaryti pakankamai galingos gravitacijos bangos, yra ganėtinai retas. Be to, jis truktų trumpą laiko tarpą. E. Nakaras ir T. Piranas mano, kad gravitacijos bangas, susidariusias dviejų neutroninių žvaigždžių susidūrimo metu, būtų galima stebėti vos kelis mėnesius. Laimei, tokių reiškinių stebėjimui yra gaminamai du nauji teleskopai – vienas JAV, o kitas Nyderlanduose.
Tam, kad galėtų įsitikinti savo teorijos teisingumu, mokslininkai privalo aptikti įrodymų, jog tokio kosminio įvykio metu išsiskyrusi energija anksčiau yra pasiekusi Žemę. Tyrėjai mano, jog jiems pavyko šį bei tą surasti: trumpalaikį objektą, pavadintą RT 19870422, kurį anksčiau pastebėjo astronomas Džefris Baueris (Jeffrey Bower). Panašu, jog šio objekto savybės sutampa su modeliavimo metu gautais skaičiavimais. Žinoma, jeigu šiam dariniui pavyko sukelti stiprias gravitacijos bangas, jos jau seniai praėjo Žemę, tad reikia bandyti aptikti tokias neutronines žvaigždes, kurios dar tik artėja viena prie kitos. Tuomet galima tikėtis, jog pavyks užfiksuoti šį bei tą nepaprastai įdomaus.
