Lietuvos mokslų akademija (LMA) paruoštame trumpame mokslo populiarinimo vaizdo reportaže „Akmens amžiaus smegenys informacijos amžiuje“ pasakojama, kodėl informacijos pertekliaus amžiuje žmogaus smegenų darbas remiasi senais principais, kai kada primena demokratiją ir kaip neuronai pasidalina gaunamas užduotis.
Beveik 15 metų Vilniaus universiteto mokslininkų dr. Aido Alaburdos ir dr. Osvaldo Rukšėno vykdyti nervų sistemos veiklos ir patologijos mechanizmų tyrimai buvo įvertinti 2012 metais jiems paskyrus Lietuvos mokslo premiją už pasiekimus biomedicinos mokslų srityje.
Neuronų tyrimai suteikia naujų žinių apie, atrodytų, kasdienį mūsų smegenų darbą. Pavyzdžiui, santykinai neseniai pradėtas nagrinėti ryšys tarp smegenų ir virškinimo sistemų veiklos – pasirodo, tai kas virškinama storojoje žarnoje, tiesiogiai veikia mūsų smegenų veiklą. Pastebėtas tiesioginis ryšys tarp čia pagaminamų medžiagų ir smegenų veiklos. Su skaitmeninio encegolografo pagalba Lietuvos mokslininkai vykdo tyrimus, kuriais ieškoma būdų ankstyvų stadijų šizofrenijos, depresijos ir kitų ligų diagnozavimui.
Vaizdo reportaže mokslininkai pasakoja, kaip veikia ir kaip tiriama neuronų veikla – pavyzdžiui, kaip ir kodėl skirtingus signalus siunčiančių neuronų „diskusijose gimsta tiesa“, kodėl kai kurie neuronai „nusileidžia“ daugumos nuomonei. Arba kaip tyrimai leido patvirtinti, jog vienu metu dirbant du darbus (pavyzdžiui, vairuojant ir kalbant telefonu) suminis smegenų darbas išlieka tas pats, smegenys tuos pačius neuronus paskirsto tuo pačiu metu daromoms veikloms, sakoma LMA pranešime.
