neuronai

Švedijos mokslininkai sukūrė pirmąjį pasaulyje „gyvą kompiuterį“, pagamintą iš žmogaus smegenų audinio. Jį sudaro 16 organoidų, arba laboratorijoje išaugintų smegenų ląstelių gniužulų, kurie tarpusavyje siunčia informaciją.

Vilniuje gyvenanti vestuvinių suknelių salono vadovė ir dizainerė Katažina Dainovec (40) didžiąją dalį savo gyvenimo paskyrė mylimiausiai veiklai. Tačiau prieš dvejus metus moters gyvenimą paženklino klastinga reta liga, dėl kurios jai teko atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį. Du vaikučius auginančiai Katažinai pirmieji motoneurono ligos požymiai trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Moteris pasakoja iš pradžių pastebėjusi, kad nusilpo jos kojos, o pastovėti ant aukštakulnių tapo tikras iššūkis.

Mokslininkams pavyko įsigilinti į miego poveikio mokymusi ir atminčiai mechanizmą. Šio tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Science“. Tyrimo autoriai eksperimentavo su pelėmis mokydami jas naujų įgūžių. Po atliktų mokymų seansų vienai pelių grupei buvo leidžiama miegoti, o kitai - ne. Tikrinant įgytus įgūdžius paaiškėjo, kad galimybę miegoti turinčios pelės kur kas geriau įsimena informaciją, sakoma pranešime.

Ar kada nors susimąstėte, kodėl nerekomenduojama savo tinklalapiuose, tinklaraščiuose arba prezentacijose naudoti balto teksto juodame fone? JAV mokslininkai aiškina, jog tai lemia ne tik subtilūs dizaino klausimai, bet ir skirtinga neuronų reakciją į baltus objektus juodame fone ir į juodus baltame.

Moterims nelabai sekasi orientuotis pagal žemėlapius, o vyrai negali daryti kelių dalykų vienu metu – iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip pora senų stereotipų iš lyčių karo lauko. Tačiau ar tikrai? Naujas neuronų jungčių vyrų ir moterų smegenyse tyrimas rodo, kad senuose įsitikinimuose apie moteris ir vyrus gali būti tiesos. Tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „Proceedings of National Academy of Sciences“, parodė stebinančius skirtumus vyrų ir moterų smegenų jungčių skirtumus.

Daugeliui kyla klausimas, kodėl gyvatės sukelia didelę baimę. Pirmadienį paskelbtoje naujoje studijoje pateikiamas galimas atsakymas: smegenyse esama specialių ląstelių, kurios žaibiškai pasiunčia perspėjamuosius signalus, susidūrus su šliaužiančiu pavojumi. Specifiniai neuronai „selektyviai“ reaguoja į gyvačių atvaizdus ir veikia sparčiau negu panašūs smegenų nervinių ląstelių tinklai, padedantys atpažinti veidus, rankų judesius arba geometrines figūras, nustatė mokslininkai.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) paruoštame trumpame mokslo populiarinimo vaizdo reportaže „Smegenų architektūra. Ant klaidos ribos“ pasakojama, kaip žmogaus smegenys priima sprendimus. Biomedicinos mokslų srityje už tyrimus nervų sistemos veiklos tyrimus 2012 metais apdovanoti Vilniaus universiteto mokslininkai Aidas Alaburda ir Osvaldas Rukšėnas vaizdo reportaže pasakoja, kodėl neuronai gali klysti ir kaip tai apsaugo nuo pavojų.

Lietuvos mokslų akademija (LMA) paruoštame trumpame mokslo populiarinimo vaizdo reportaže „Akmens amžiaus smegenys informacijos amžiuje“ pasakojama, kodėl informacijos pertekliaus amžiuje žmogaus smegenų darbas remiasi senais principais, kai kada primena demokratiją ir kaip neuronai pasidalina gaunamas užduotis. Beveik 15 metų Vilniaus universiteto mokslininkų dr. Aido Alaburdos ir dr.

Turbūt ne kartą teko girdėti posakį „Kas per daug, tas nesveika“. Panašu, kad jis turi rimtą biologinį pagrindą. Mažai kas galėjo numanyti, jog ir galvoti iš tikrųjų kenksminga: mokslininkai iš Gladstono instituto (JAV) teigia, kad intensyviai mąstant aktyviuose neuronuose pažeidžiama DNR – ir kuo aktyvesnės nervinės ląstelės, t.y. kuo intensyviau individas galvoja, tuo smarkiau jos pažeidžiamos.

Pitsburgo universiteto (JAV) specialistai sukūrė į smegenis implantuojamą neuroninę sąsają, kurią galima prijungti prie pavienių neuronų. Toks pasiekimas leis ateityje žmonių smegenis prijungti prie tiesiogiai joms neuroninius signalus perduodančių kompiuterių ar kitų elektroninių įrenginių. Ši technologija galės būti naudojama įvairiose srityse, įskaitant tikslų protezų valdymą.

Kai kurie panaudoto branduolinio kuro elementai išlieka pavojingi tūkstančius metų. Dalelių greitintuvais varomi reaktoriai galėtų sunaikinti radioaktyvias atliekas – ir tuo pačiu gauti energiją. Ar tai reiškia, kad pagaliau išmušė torio valanda? Lokomotyvui ir ilgam baltų cilindrų traukiniui sustojus, maža vyro figūrėlė ant vieno cilindro pergalingai iškelia rankas. Jis sustabdė garsųjį CASTOR traukinį.

Jungtinėse Valstijose du pacientai, kurių visas kūnas nuo kaklo paralyžiuotas, savo mintimis gali kontroliuoti robotą-ranką, skelbia BBC. Pirmą kartą per 15 metų pacientas galėjo atsigerti niekieno nepadedamas. Remiantis naująja technologija, kuri aprašyta žurnale „Nature“, smegenyse implantuotas daviklis susiejamas su kompiuteriu, kuris elektroninius signalus paverčia komanda.

Nusibodo kęsti skausmą? Tiesiog išjunkite jį. Nors tai kol kas tarsi mokslinė fantastika, tačiau naujausi mokslininkų iš Miuncheno, Berklio ir Bordo universitetų tyrimai rodo, kad tai realiai pasiekiama technologija. Mokslininkai sukūrė griežtai pagal pareikalavimą besiaktyvuojantį skausmo neuronų slopintuvą. Sėkmės garantu tapo cheminis sensorius, kuris atlieka šviesai jautraus jungiklio vaidmenį.

Neuromokslininko manymu, vienintelis būdas iš tikrųjų perprasti, kaip veikia smegenys – jas sukurti ir kruopščiai ištirti įvairiausiais eksperimentais. Taigi Henry Markramas, dirbantis Šveicarijos federaliniame technologijų institute, ėmėsi „Žmogaus smegenų projekto“ (angl.

Mokslininkai įrodė, kad įmanoma pamatyti tas spalvas, kurių žmogaus akis negali atskirti. Pabandykite įsivaizduoti raudonai žalią spalvą – ne rudą, kurią gautume šias dvi spalvas sumaišę, bet tokią spalvą, kuri būtų ir kažkiek raudona, ir kažkiek žalia. Arba kaip atrodytų geltonai mėlyna spalva – ne žalia, bet tokia, kuri yra ir geltona, ir mėlyna? Sunku tokias spalvas įsivaizduoti, nes raudonai žalia ir geltonai mėlyna vadinamos „uždraustomis spalvomis“, rašo livescience.com.

Sugebėjimas atsiminti yra veikiamas tokių dalykų, apie kuriuos turbūt net nenutuokiate. Maistas, gyvenimo būdas, patiriamas stresas ir daug kitų veiksnių, be abejonės, daro įtaką mūsų atminčiai.

Tokią išvadą formuluoja Rajota Kanajis (Ryota Kanai), su kolegomis iš Londono universitetinės kolegijos aptikęs, jog žmonių, kurių dėmesį lengva išblaškyti, smegenų pilkosios medžiagos kiekiai yra didesni už vidutinius. Dėmesio koncentracijos ypatumus tyrusių mokslininkų grupė lygino gerai ir prastai susikaupti gebančių žmonių smegenų veiklos ypatumus. Tiriamųjų buvo klausinėjama, kaip dažnai jie nepastebi kelio ženklų, ar prekybos centre nepamiršta, ko atėjo pirkti.