Tokią išvadą formuluoja Rajota Kanajis (Ryota Kanai), su kolegomis iš Londono universitetinės kolegijos aptikęs, jog žmonių, kurių dėmesį lengva išblaškyti, smegenų pilkosios medžiagos kiekiai yra didesni už vidutinius.
Dėmesio koncentracijos ypatumus tyrusių mokslininkų grupė lygino gerai ir prastai susikaupti gebančių žmonių smegenų veiklos ypatumus. Tiriamųjų buvo klausinėjama, kaip dažnai jie nepastebi kelio ženklų, ar prekybos centre nepamiršta, ko atėjo pirkti.
Kitame tyrimo etape magnetinio rezonanso įrenginiu buvo stebimos tiriamųjų smegenys. Akivaizdžiausias skirtumas tarp aukščiausius ir žemiausius išsiblaškymo įverčius surinkusiųjų – nevienodi pilkosios smegenų medžiagos kiekiai srityje, vadinamoje kairiąja viršugalvio (momens) skiltimi (angl. k. – „left superior parietal lobe“). Labiau išsiblaškiusių asmenų smegenyse čia pastebėta daugiau pilkosios medžiagos.
Norėdami išsiaiškinti, ar kairioji viršugalvio skiltis turi įtakos išsiblaškymui, tyrėjai pasitelkė ir transkranialinės magnetinės stimuliacijos (angl. k. – „transcranial magnetic stimulation“) metodą. Minėtos smegenų srities aktyvumas magnetiniu poveikiu buvo slopinamas maždaug pusvalandį.
Prieš tai mokslininkai penkiolikos tiriamųjų paprašė atlikti užduotį esant ir nesant blaškančių dirgiklių. Buvo fiksuojamas užduočių atlikimo laikas. Skirtumas tarp užfiksuotų laikų ir buvo asmens polinkio išsiblaškymui rodiklis.
Viršugalvio skiltis (2) susijusi su dėmesio koncentracijos ypatumais. Wikimedia.org iliustr.
Kai tie patys asmenys tas pačias užduotis atlikinėjo veikiami transkranialine magnetine stimuliacija, atlikimo laikai pailgėjo vidutiniškai ketvirčiu. „Tai leidžia manyti, jog kairioji viršugalvio skiltis dalyvauja dėmesio kontrolės procesuose“, – tvirtina R. Kanajis.
Abiejų eksperimentų rezultatai perša išvadą, jog kairioji viršugalvio skiltis dėmesį slopina, tad ir asmenys, kurių šioje smegenų srityje yra daugiau pilkosios medžiagos, yra labiau išsiblaškę.
Kaip momens skilties dydis veikia dėmesio ypatumus, dar neišsiaiškinta. Tačiau tyrimui vadovavęs R. Kanajis spėja, kad tai gali būti susiję su faktu, jog senstant smegenų pilkojoje medžiagoje mažėja neuronų, o didesnis pilkosios medžiagos kiekis informuoja apie smegenų brandos laipsnį ir galbūt atspindi švelnią smegenų vystymosi disfunkciją.
„Ši teorija puikiai dera su rezultatais stebėjimų, kurie liudija, jog vaikų dėmesys blaškymui pasiduoda lengviau nei suaugusiųjų“, – teigia R. Kanajis.
Tačiau tai dar nereiškia, jog išsiblaškėliams nėra jokios vilties šio defekto atsikratyti. R. Kanajo vadovaujama mokslininkų grupė pradėjo ieškoti būdų, kaip būtų galima pagerinti dėmesingumą, stimuliuojant kairiąją viršugalvio skiltį tiesiogine transkkranialine stimuliacija elektros srove. Taikant šį metodą, prie galvos paviršiaus prijungiami elektrodai, kuriais minėtoji smegenų sritis stimuliuojama silpna ir nejuntama elektros srove.
„Yra tam tikrų požymių, jog dėmesį reguliuoti gali būti įmanoma, – prasitarė R. Kanajis. – Jei prielaidos bus patvirtintos, galbūt šį metodą bus galima taikyti žmonėms, dėl išsiblaškymo patiriantiems sunkumų.“
Saulius Žukauskas
