Lietuvos mokslų akademijos (LMA) paruoštame trumpame mokslo populiarinimo vaizdo reportaže „Smegenų architektūra. Ant klaidos ribos“ pasakojama, kaip žmogaus smegenys priima sprendimus.
Biomedicinos mokslų srityje už tyrimus nervų sistemos veiklos tyrimus 2012 metais apdovanoti Vilniaus universiteto mokslininkai Aidas Alaburda ir Osvaldas Rukšėnas vaizdo reportaže pasakoja, kodėl neuronai gali klysti ir kaip tai apsaugo nuo pavojų.
Mokslininkų tyrimai skaitmeniniu encefolografu leidžia jau dabar analizuoti žmogaus smegenyse veikiančių neuronų darbą. Lietuvoje naudojama įranga stebi 64 taškus žmogaus galvoje ir, vertindama elektromagnetinius duomenis, fiksuoja, kurios žmogaus smegenų sritys yra aktyvios. Šiuos duomenis apdorojantys mokslininkai savo ruožtu gali šiuos rezultatus lyginti su faktine žmogaus veikla, priskirti žymenis ir sieti atskiras smegenų zonas su skirtingomis veiklos rūšimis, sakoma LMA pranešime.
Pasak Osvaldo Rukšėno, šiuolaikiniai mokslo duomenys leistų objektyviai pateisinti bene visus dėl emocijų proveržio padaromus nusikaltimus – tiesiog tuo metu smegenyse vykstantys procesai yra tiek stiprūs, kad kitokį elgesio modelį siūlantys neuronai yra nuslopinami. Tokie smegenų veiklos ir žmogaus elgesio tyrimai atveria naujas mokslo sritis kaip neuromarketingas, kai smegenų tyrimų duomenys panaudojami kuriant ir siūlant tokius produktus ir paslaugas, kurie smegenyse sukelia stebėtus ir ištirtus reiškinius.
