Medicinos asociacijos atstovai baiminasi, kad antibiotikai netrukus gali tapti visiškai beverčiais. Tam tereikia, kad atsparių bakterijų skaičius pasiektų tam tikrą lygį. Viena iš pagrindinių šiuolaikinės medicinos užduočių – sustabdyti „superbakterijų“ plėtrą, rašoma BBC.
PHE atrinko1300 bakterijų, tarp kurių buvo gonorėjos, stafilokoko, šlapimtakio, kepenų ir žarnyno uždegimą sukeliančių, pavyzdžių. Visi jie jau dabar pasižymi atsparumu vaistams.
Daugelis aptiktų bakterijų rodo atsparumą taip vadinamiems „paskutiniojo rezervo“ – karbapenemui ir kolistinui – antibiotikams. Šie vaistai yra naudojami tik pačiais sudėtingiausiais atvejais.
„Bakterijos įgyja vis naujų pasipriešinimo antibiotikams mechanizmų, įsisavindamos kitų bakterijų DNR dalis“, – aiškinama „Public Health England“. Maža to, bakterijos gali įgyti atsparumą antibiotikams ir pačios mutuodamos.
Kokios laukia pasekmės?
19 naujų genetinių mechanizmų aptikimas nereiškia, kad Britanijoje atsirado 19 naujų, antibiotikais neišgydomų ligų. Jų gali būti daug daugiau. Pavyzdžiui, per pastaruosius 5-erius metus „Public Health England“ buvo aptikti 32 bakterijų tipai, kurie yra atsparūs visiems išbandytiems antibiotikams.
Atsparių antibiotikams bakterijų plėtra gali atsisukti tikra katastrofa, teigiama organizacijos pranešime. Be efektyvių antibiotikų net ir paprasta chirurginė operacija pasižymės užkrėtimo rizika – paciento atsigavimas tokiu atveju tęsiasi ilgiau, o ir mirtimi pasibaigusių operacijų skaičius išaugs.
Medikai jau seniai skambina pavojaus varpais dėl „superbakterijų“ atsiradimo. Statistiškai, nuo ligų, kurias pacientams sukėlė atsparios bakterijos, kasmet miršta apie 700 tūkst. žmonių. 2050-aisiais, medikų teigimu, tokių ligų aukų skaičius pasieks 10 tūkst. žmonių.
Vienas iš būdų, kaip kovoti su šia problema – antibiotikų vartojimo mažinimas. Ir ne tik žmonėms. Didžioji Britanija planuoja 25 proc. sumažinti antibiotikų, naudojamų gyvulių gydymui, naudojimą iki 2020-ųjų.
Skelbiama, kad šis būdas jau dabar duoda rezultatų. BBC teigimu, Didžiojoje Britanijoje pradėjus rečiau skirti antibiotikus, susirgimų, siejamų su „superbakterijomis“, sumažėjo 12,6 proc. per metus.
