Tyrime, publikuotame „New England Journal of Medicine“, dalyvavo 1 961 asmuo iš 16-os pasaulio valstybių, išsibarsčiusių Europoje, Azijoje ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje. Vidutinis dalyvių svoris tyrimo pradžioje buvo 105 kg. Savanoriams kartą per savaitę po oda buvo suleidžiami 2,4 mg vaisto, vadinamo semagliutidu.
Nedidelės semagliutido dozės paprastai yra skiriamos antro tipo cukriniam diabetui gydyti, tiesa, nei vienas tyrime dalyvavęs asmuo cukriniu diabetu nesirgo. Paskutiniąją, 68, tyrimo savaitę, 86,4 proc. dalyvių svoris sumažėjo bent 5 proc., 69,1 proc. žmonių – bent 10 proc., o pusė dalyvių numetė apie 15 proc. savo svorio.
Kadangi sergant nutukimu yra rekomenduojama sumažinti savo svorį bent 10–15 proc., tokie tyrimo rezultatai yra labai reikšmingi.
Tyrimo autorė Rachelė Batterham, Londono universiteto koledžo nutukimo tyrimų centro vadovė, kalbėdama apie tyrimo išvadas, sakė: „Šio tyrimo rezultatai atspindi didelį protrūkį gerinant žmonių, sergančių nutukimu, sveikatą. Joks kitas vaistas nebuvo toks efektyvus mažinant svorį – tai tikrai proveržis. Pirmą kartą žmonės, vartodami vaistus, galėjo pasiekti tai, kas anksčiau buvo įmanoma tik atliekant operacijas.“
Semagliutidas atkartoja hormono – į gliukagoną panašaus peptido-1 (GLP-1) – poveikį. Šis hormonas išsiskiria žarnyne pavalgius, o patekęs į kraują, kelia sotumo jausmą ir mažina alkį. Tyrimo metu dalyviai ne tik gavo vaistą, jie taip pat buvo reguliariai konsultuojami dietologų, siekiant padėti mažinti suvartojamų kalorijų kiekį ir skatinti fizinį aktyvumą.
Dalyvių svoris vidutiniškai sumažėjo 5,54 proc. Kartu buvo pastebima ir mažesnė širdies ligų ir cukrinio diabeto rizika: sumažėjo dalyvių juosmens išmatavimai, cukraus ir riebalų kiekis kraujyje bei jų kraujospūdis.
Remiantis šiais pastebėjimais, dabar Europoje, Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Amerikoje yra siūloma įteisinti semagliutido vartojimą nutukimui mažinti.
Tačiau nepaisant šių padrąsinančių radinių, tyrimo autoriai pripažįsta, kad dauguma tyrimo dalyvių buvo baltaodės moterys, todėl gali prireikti daugiau tyrimų, siekiant nustatyti vaisto veiksmingumą kitoms pacientų grupėms. Jie taip pat pažymi, kad semagliutidas gali sukelti trumpalaikį šalutinį poveikį, pavyzdžiui, vėmimą arba viduriavimą.
Keletas medicinos ekspertų viešuose pasisakymuose džiaugėsi tyrimo rezultatais, tačiau kartu ragino būti atsargiems. Pavyzdžiui, Tomas Sandersas, Londono Karaliaus koledžo mitybos ir dietologijos profesorius emeritas, sakė, kad: „Nors šis tyrimas parodo, kad gydymo metu pacientai numeta daug svorio, jis neparodo, kas nutinka, kai gydymas baigiasi. Juk didžiausias iššūkis numetus svorį, yra jo nepriaugti atgal.“
Profesoriaus teigimu, į semagliutidą nereikėtų žiūrėti kaip į „magišką piliulę“ nuo nutukimo, ir kad tie, kurie stengiasi numesti svorio, vis tiek turi gerinti savo gyvenimo būdą, pavyzdžiui, pradėti sportuoti bei pakeisti savo mitybos įpročius.
