Erikas Hoelis, Tuftso universiteto neurologijos mokslų daktaras, įkvėptas tam tikro dirbtinio intelekto veikimo principo, pateikė naują hipotezę, kodėl mes sapnuojame.
Kaip rašoma žurnale „Patterns“, jis teigia, kad siurrealistiniai sapnai padeda mūsų smegenims tiksliai sureguliuoti kasdienį mūsų realybės suvokimą netikėtais ir chaotiškais dirgikliais. Iš tikrųjų smegenys sapnuose sukuria keistą realybės iškraipymą, kad padėtų mums geriau suprasti savo „tikrąją“ realybę.
„Haliucinogeniniai, kategorijas laužantys ir pasakas primenantys sapnai reiškia, kad jie labai skiriasi nuo gyvūno „dresūros rinkinio“ (t. y. kasdienės jų patirties), – rašo E. Hoelis savo tyrime. – Sapnų keistumas, jų skirtumas nuo to, ką patiriame nemiegodami, suteikia jiems biologinę funkciją.“
Šią idėją iš dalies įkvėpė dirbtinis intelektas ir giliųjų nervinių tinklų treniravimas. Nerviniai tinklai yra daugybė algoritmų, kurie laisvai modeliuojami pagal žmogaus smegenų darbą. Nervinis tinklas yra „maitinamas“ daugybe duomenų, tokių kaip krūva nuotraukų, kurias jis perleis per daugybę skirtingų mazgų. Šio proceso metu jis pradės suprasti santykius ir įpročius dienos metu. Pavyzdžiui, objektų atpažinimo sistemai bus tiekiami tūkstančiai žmonių, šviesoforų, motociklų vaizdų, ir ji atpažins vaizdinių šablonus, kurie nuosekliai atitiks etiketes.
Tačiau dirbtinis intelektas gali per gerai susipažinti su duomenimis, kuriais jis mokomas. Taip gali susidaryti perteklius, ir dirbtinis intelektas bandys sugrūsti visus naujus duomenis (net nenormalius ar klaidinančius duomenis) į savo nustatytą tikslų modelį. Norėdami tai įveikti, mokslininkai dažnai įmaišo keletą netikėtų „chaotiškų“ duomenų, kad dirbtinis intelektas išliktų budrus ir netaptų pernelyg tikslus suprasdamas duomenis.
Galbūt, spėja E. Hoelis, būtent taip nutinka, kai sapnuojame keistus sapnus.
„Jei pažvelgtumėte į metodus, kuriuos žmonės naudoja reguliuodami giluminį mokymąsi, dažnai būna, kad tie metodai turi ryškių panašumų su sapnais“, – paaiškino Hoelis.
„Gyvenimas kartais būna nuobodus, – pridūrė E. Hoelis. – Sapnai yra tam, kad neleistų pernelyg prisitaikyti prie pasaulio modelio.“
Ankstyvosiose COVID-19 pandemijos stadijose daugelis žmonių pastebėjo, kad jų sapnai tapo siurrealistiškesni. Jei atsižvelgtume į naują E. Hoelio hipotezę, būtų galima teigti, kad taip buvo todėl, kad mūsų kasdienė realybė karantino metu tapo vis labiau nestimuliuojanti ir besikartojanti. Keistus sapnus galima vertinti kaip bandymą neutralizuoti šį banalumą ir suteikti smegenims šiek tiek gaivios stimuliacijos.
Žinoma, E. Hoelio idėja yra tik hipotezė ir ji dar nebuvo tiksliai patikrinta (sunku būtų net ištestuoti tokią idėją). Nepaisant to, tyrimas yra įdomus parodymas, kaip vis didėjantis dirbtinio intelekto supratimas pradeda informuoti ir formuoti mūsų supratimą apie pasaulį.
„Akivaizdu, kad yra neįtikėtinai daug teorijų, kodėl mes sapnuojame, – sako E. Hoelis. – Bet aš norėjau atkreipti dėmesį į sapnų teoriją, kuri labai rimtai žiūri į sapnavimą. Ji teigia, kad sapnų patirtis yra tai, kodėl tu sapnuoji.“
