Maždaug dulkių erkutės dydžio mikroschema yra kompaktiškesnė už mažiausią kompiuterį pasaulyje. Ji tokia maža, kad be mikroskopo jos ir nepamatysite. Jos tūris – šiek tiek mažiau nei 0,1 kubinis milimetras.
Šis prietaisas yra per mažas, kad galėtų naudoti įprastas radijo bangas. Tačiau jis turi pjezoelektrinį daviklį, kuris veikia kaip savotiška ultragarso antena. Tas pats ultragarsas yra naudojamas ne tik komunikacijai, bet ir energijai, kurios šiai mikroschemai reikia visai nedaug. Tik ką ji gali?
Na, mokslininkai vis dar tiria jos galimybes. Yra žinoma, kad ji gali padėti stebėti kūno temperatūrą, bet galbūt ateityje toks mažas implantas galės matuoti ir cukraus kiekį kraujyje, kraujo spaudimą ir kitus gyvybinius parametrus. Mokslininkai mano, kad kada nors ateityje tie duomenys padės sveikatos apsaugos sistemoms efektyviai prognozuoti kylančias pandemijas. Žinoma, iki to laiko mikroschema dar turės būti tobulinama – šiuo metu duomenis ji perduoda tik per labai trumpą atstumą ir gali fiksuoti tik temperatūrą.
Mokslininkai savo išradimą testuoja su laboratorinėmis pelėmis. Ir jis veikia. Šią mikroschemą galima suleisti įprasta adata, ji nejuda ir dirba savo darbą, kai yra aktyvuojama ultragarsu.
Mažiausias pasaulio kompiuteris, beje, yra žymiai didesnis – tai yra kubelis, kurio kraštinės ilgis siekia 0,3 mm. Mokslininkai gali kurti ir žymiai mažesnius elektronikos prietaisus, bet juos sunku aktyvuoti, su jais sunku bendrauti bevieliu būdu.
