JAV žengia pirmąjį žingsnį sugrįžimo į Mėnulį kelyje. Šiandien NASA į jį paleis du kosminius zondus, kurie žvalgys Mėnulį ieškodami vandens ir geriausios vietos būsimai Amerikos nuolatinei bazei.
Šiandien 17.12 val. JAV Rytų pakrantės laiku (birželio 19 d. 00.12 val. Lietuvos laiku) iš Kanaveralo kyšulio Floridoje pakils raketa nešėja „Atlas 5“ su dviem Mėnulį tirsiančiais NASA kosminiais zondais – LCROSS (Lunar Crater Observation and Sensing Satellite) ir LRO (Lunar Reconnaissance Orbiter). Abi šios misijos laikomos svarbiu žingsniu vykdant NASA XXI amžiaus Mėnulio tyrimų programą, teigiama agentūros pranešime.
„Tai pirmoji misija nuo „Apollo“ programos laikų, kai į Mėnulį iškart paleidžiami du kosminiai aparatai“, - pabrėžė LCROSS programos mokslinis vadovas Anthony Colaprete‘as.
"Scanpix" iliustr.
Ilgiausiai Mėnulio tyrimus vykdys LRO – tai 1916 kilogramų sveriantis Mėnulio palydovas su įvairiais moksliniais prietaisais. Praėjus 4 dienoms po paleidimo jis turėtų pasiekti Mėnulį ir pereiti į elipsės formos orbitą, iš kurios vėliau bus pervestas į nuolatinę – apvalią, maždaug 50 kilometrų aukštyje virš Mėnulio paviršiaus jo ašigalio rajone. Planuojama, kad šis palydovas veiks 4 metus: vienerius vykdys Mėnulio tyrimų programą, o dar 3 – įvairius mokslinius projektus. Pagrindinė LRO paskirtis – naudojant moderniausią mokslinę įrangą kuo tiksliau ištirti Mėnulio paviršiaus reljefą, sudaryti tikslius dienos ir nakties temperatūrų žemėlapius, surinkti įvairią informaciją, kuri leistų NASA planuotojams pasirinkti saugiausias ir optimaliausias nusileidimo vietas būsimoms pilotuojamoms misijoms.
Speciali LRO vaizdo kamera fotografuos Mėnulio paviršių dar nematyta 30 cm raiška – iki šiol geriausių Mėnulio paviršiaus nuotraukų raiška siekė 20 metrų. Pasak NASA atstovų, ši kamera galės iš Mėnulio orbitos užfiksuoti net ankstesnių mėnuleigių paliktus pėdsakus. Palydovas taip pat sudarinės kartografinius, dienos ir nakties temperatūrų žemėlapius, rinks geodezinius, geologinius, fizikinius ir cheminius duomenis. Numatyta, kad per dieną LRO prietaisai surinks iki 461 GB duomenų, kurie bus persiunčiami į Žemę 100 Mb/s spartos radijo ryšio kanalu.
LCROSS kosminis zondas papildys Mėnulio tyrimų programą „aktyviąja žvalgyba“. Pagrindinė šio 891 kg masės kosminio zondo paskirtis – vandens paieška Mėnulio ašigalio rajonuose. Žvalgydamas Mėnulio ašigalio sritį jis ieškos galimų vandens ledo sankaupų, kurios gali slypėti šešėliuose esančiuose paviršiaus rajonuose.
Skirtingai nuo LRO, šis aparatas veiks tik 3 – 7 mėnesius. LCROSS programos vadovams parinkus numatytą „taikinį“ – tai bus vienas iš nedidelių Mėnulio ašigalio srityje esančių kraterių – kosminis zondas nutaikys į jį antrąją raketos nešėjos „Atlas V“ pakopą „Centaur“. Po 4 minučių nuo 14,5 m ilgio ir 2366 kg svorio „Centaur“ pakopos atsiskyrimo paskui ją į Mėnulio paviršių bus nukreiptas ir pats LCROSS zondas. Pasak NASA atstovų, „Centaur“ įsirėžus į Mėnulio paviršių į maždaug 10 kilometrų aukštį bus išmetas dulkių, dujų ir nuolaužų debesis, kurio cheminę sudėtį fiksuos iš paskos skriejančio LCROSS prietaisai. Antrąjį susidūrimą ir po jo susidariusį nuolaužų debesį tirs LRO prietaisai bei Žemės observatorijos. Teigiama, kad jį galės stebėti ir galingesnius teleskopus turintys astronomijos mėgėjai.
Į kurią konkrečiai Mėnulio vietą bus taikomasi, NASA žada pranešti likus maždaug 30 dienų iki numatytos „atakos“. „Mes ketiname „išrausti“ Mėnulio kraterį, kuris buvo šešėlyje 2 milijardus metų. Pirmą kartą pamatysime, iš ko jis sudarytas, sužinosime, kokias paslaptis jis saugo“, - teigia LCROSS programos mokslinis vadovas Anthony Colaprete‘as.
