Pirmasis lietuviškas palydovas „LitSat-1” atitinka bendruosius mažiesiems palydovams keliamus NASA saugumo reikalavimus. Tai šiandien Hjustone besilankančiai „Misija Lituanica 80” komandai patvirtino kompanijos „NanoRacks“ atstovai, išanalizavę Kauno technologijos universiteto pateiktus bandymų protokolus.
Pirmadienį, lapkričio 4-ąją, palydovo laukia paskutinis išbandymas – jis bus įdėtas į paleidimo įrenginio kamerą ir patikrintas, ar atitinka jo mechaniniai išmatavimai. „Šį testą juokaudami vadiname girgždėjimo testu (angl. squeak – red. past.) – jei palydovas per didelis ar kliūva jo išorinės detalės, slysdamas bėgeliais palydovas girgžda,“ – rodydamas kamerą pasakojo „NanoRacks“ operacijų vadovas Kirk Woellert.
„LitSat-1” kūrimui naudotas „cubesat“ standartas reikalauja, kad visos palydovo kraštinės būtų tiksliai 100 mm ilgio. Be to, aplink palydovą apvyniotos antenos ir paleidimo raktas negali kliudyti palydovui laisvai slysti kameros bėgeliais.
Gruodžio mėnesį numatytame skrydyje iš Valopso salos Virdžinijoje „Nanoracks” planuoja ir daugiau naujovių. „LitSat-1” bus gabenamas naujame, kosmose dar nebandytame paleidimo įrenginyje. Jį sudaro 16 kamerų, kuriose iš viso gali tilpti 96 mažieji palydovai (10 kub.cm dydžio).
Tiesa, kol kas masinės mažųjų palydovų misijos – tik ateities planuose. Gruodį su „LitSat-1” kils dar tik pirmoji komercinės paskirties „cubesat” tipo palydovų konsteliacija – 24 mažųjų palydovų tinklą amerikiečiai naudos Žemės paviršiaus stebėjimui.
„LitSat-1” yra pirmasis lietuviškas palydovas, sukonstruotas Kauno technologijos universitete. Sukurtas padedant Lietuvos kosmoso asociacijai ir Kosmoso mokslų ir technologijų institutui, jis jau gruodžio mėnesį bus pakeltas į Tarptautinę kosminę stotį, sakoma „Misija Lituanica 80” pranešime.
