cubesat

Narūnas Kapočius, VGTU Telekomunikacijos inžinerijos 4 kurso studentas nesenai atliko stažuotę NASA Ames tyrimų centre, dalinasi įspūdžiais ir rezultatais, kuriuos pavyko pasiekti. Anot jo, Lietuva yra gerai žinoma NASA dėl mūsų palydovų kūrėjų įmonės „Nanoavionics“ veiklos. Nė vienas pirmą kartą sutiktas NASA darbuotojas, priėjęs prie studento ir išgirdęs, kad jis iš Lietuvos, įvardino, kad žino mūsų šalį ir vertina kaip lyderiaujančią naujai atsirandančiame kosmoso segmente – mažųjų palydovų.

Kol NASA renkasi naujo tipo variklius, nesnaudžia ir smulkesni kosmoso tyrinėjimų entuziastai. Čia gali pasitarnauti ledinis CubeSatų raketinis kuras. Šie lengvi, nebrangūs palydovai gaminami iš litro tūrio modulių, yra populiarūs studentų projektų objektai. Atsidūrę Žemės orbitoje, jie gali vykdyti tikrą mokslą, pavyzdžiui, stebėti atmosferą ar ieškoti egzoplanetų.

Pirmieji lietuviški mažieji kosminiai palydovai paliko ryškų įrašą šiuolaikinės Lietuvos istorijoje ir žmonių sąmonėje, skelbia Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai.

 Simonas Bendžius, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Sėkmingai įgyvendinę misiją „LitanicaSAT-1“, jos kūrėjai dirba toliau. Anot misijos „LituanicaSAT-2“ sistemų inžinieriaus Lauryno Mačiulio, antrasis palydovas ne tik dalyvaus tarptautiniame projekte, bet ir atliks naują technologinį eksperimentą. „Tai Vilniaus universitete (VU) vystoma technologinė demonstracija – mažas cheminis variklis, kuris veikia, naudodamas ekologišką, žalią, skystą, aplinkai nekenksmingą kurą.

JAV investicinis fondas MDIF (Media Development Investment Fund) pranešė pradedantis vykdyti projektą „Outernet“, kuris visiems pasaulio gyventojams suteiks laisvą prieigą prie juos dominančios informacijos ir padės apeiti interneto cenzūrą tose šalyse, kuriose pasaulinio tinklo informacija yra filtruojama.

Šiandien Seime pristatyta pirmoji istorijoje Lietuvos kosminė misija. Šių  metų gruodžio 17 d. iš NASA skrydžių bazės JAV į Tarptautinę kosminę stotį bus paleisti du pirmieji Lietuvoje sukurti dirbtiniai palydovai – „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“. Abu palydovai yra dviejų Lietuvos universitetų – Kauno technologijos universiteto („LitSat-1“) ir Vilniaus universiteto („LituanicaSat-1“) – kūriniai.

Pirmasis lietuviškas palydovas „LitSat-1” atitinka bendruosius mažiesiems palydovams keliamus NASA saugumo reikalavimus. Tai šiandien  Hjustone besilankančiai „Misija Lituanica 80” komandai patvirtino kompanijos „NanoRacks“ atstovai, išanalizavę Kauno technologijos universiteto pateiktus bandymų protokolus. Pirmadienį, lapkričio 4-ąją, palydovo laukia paskutinis išbandymas – jis bus įdėtas į paleidimo įrenginio kamerą ir patikrintas, ar atitinka jo mechaniniai išmatavimai.

Nauji lietuvių žingsniai kosmoso link – nanopalydovų kūrimas. Net dvi grupės kuria koncepcijas tarptautiniam projektui „QB50“. Šį kartą pristatome Kosmoso mokslo ir technologijų instituto (KMTI) kuriamą nanopalydovą. Lietuvos kosmoso asociacijai (LKA) pavyko per keletą metų padaryti bent jau nedidelį, bet ryškiai matomą tiek politinį, tiek visuomeninį „kosminės“ sąmonės lūžį Lietuvoje.

Pirmasis Ekvadoro palydovas „NEE-01 Pegaso“ ketvirtadienį susidūrė su sovietų laikais paleistos raketos nešėjos fragmentais. Skirtingai nei buvo manyta anksčiau, palydovas nebuvo sunaikintas. Smūgis nebuvo tiesioginis, kalbama tik apie susilietimą, taigi dar yra vilčių, kad palydovas išliks darbingas. Mažasis palydovas „NEE-01“ buvo sukurtas projekto „CubeSat“ įgyvendinimo metu, jo matmenys sudaro 10 x 10 x 75 cm, svoris – 1,2 kg.

Robotai – elektroninių blokų ar kompiuterių valdomi elektromechaniniai aparatai, galintys automatiškai atlikti užprogramuotas užduotis. Jie praverčia, atliekant monotoniškus ar pavojingus žmogui darbus. Robotai būna autonominiai, pusiau autonominiai, valdomi nuotoliniu būdu. Jų formos pačios įvairiausios – nuo į žmogų panašių androidų iki pramoninių robotų, nanorobotų ar robotų spiečių. Nuo buitinių automatinių dulkių siurblių, iki marsoeigių.

Japonijos krovininis laivas, šiuo metu esantis pakeliui į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), gabena maistą, drabužius ir įrangą,  taip pat mažyčių mėgėjiškų radijo palydovų rinkinį, kurių vienas danguje rašys žinutes Morzės abėcėle. Japonijos nepilotuojamas krovininis laivas „H-2 Transfer Vehicle-3“ paleistas liepos 20-ąją, o į stotį jis turėtų atvykti penktadienį.

Tikintiems viešųjų ryšių peršama mintimi, kad Lietuva kosmine valstybe taps, kai tik Žemės orbitoje atsiras pirmasis lietuviškas palydovas, JAV bendrovės „Interorbital Systems“ naujovė suteiks dar daugiau optimizmo.

Šiandien iš Europos kosmoso agentūros (ESA) kosmodromo Prancūzijos Gvianoje į kosmosą turėtų pakilti naujoji ESA raketa „Vega“. Pranešama, kad pirmasis „Vega“ VV01 pavadintos raketos skrydis prasidės tarp 10.00 ir 12.00 val. GMT laiku. Raketa pakils iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje, esančios Pietų Amerikoje, tarp Karibų jūros, Brazilijos ir Surinamo. Keturių pakopų raketa „Vega“ yra maždaug 30 metrų aukščio, 3 metrų pločio, sveria 137 tonas.