Iranas imasi veiksmų dar griežčiau kontroliuoti šalies gyventojus ir įveda vadinamąjį nacionalinį internetą, kuris gali atjungti Irano kibernetinę erdvę nuo likusio pasaulio.
Pasak „The Wall Street Journal“ apžvalgininkų, Irano vadovai šį projektą vertina kaip galimybę baigti kovą dėl interneto kontrolės. Ši Vidurio Rytų valstybė jau yra viena iš labiausiai pažengusių interneto cenzūros srityje. Nacionalinis internetas laikomas vartotojų išlaidas taupančia priemone ir būdas išlaikyti islamo moralės normas.
Vasarį Irano telekomunikacijų ministerijos tyrimų instituto direktorius Reza Bagheris Aslas teigė, kad netrukus 60 proc. šalies namų ūkių ir verslo atstovų pereis prie naujojo – vidinio tinklo. Jo teigimu, per ateinančius dvejus metus šis tinklas apims visą šalį.
Ši iniciatyva – priemonė režimui susidoroti su tuo, kas šiuo metu laikoma didžiausiu pavojumi valstybei: vakarietiškų idėjų, kultūros ir įtakos invazija per internetą. Irano dvasinis lyderis Ajatola Ali Khamenei ir kiti aukščiausieji šalies pareigūnai šį naująjį konfliktą yra pavadinę minkštuoju karu.
„Microsoft Windows“ neliks
Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Iranas taip pat ketina sukurti savo kompiuterių operacinę sistemą, kuri pakeistų „Microsoft Windows“.
Irano ekonomikos reikalų vadovas Ali Aghamohammadis sakė, kad Irano nacionalinis internetas bus „grynai halal (atitinkantis islamo teisę) ir atitinkantis musulmonų etikos ir moralės lygį.“ Pasak jo, naujasis internetas veiktų lygiagrečiai su įprastu internetu: bankai, ministerijos ir didelės kompanijos dar kurį laiką galės prisijungti prie įprasto interneto. Ilgainiui nacionalinis tinklas pakeis pasaulinį internetą Irane, o vėliau ir kitose musulmonų šalyse.
Kliūčių netrūksta
Net ir ekonomiškai nuo Vakarų izoliuotai valstybei internetas yra labai svarbus verslo įrankis. Apribojus prieigą prie pasaulinio interneto būtų sutrikdytos investicijos iš Rusijos, Kinijos ir kitų Irano prekybos partnerių. Šaliai taip pat trūksta ekspertinių žinių ir išteklių susikurti atitikmenis populiariosioms interneto paieškos svetainėms, tokioms kaip „Google“.
Mažai kas tiki, kad Iranui pavyks visiškai atsisakyti pasaulinio interneto, tačiau šalis gali pereiti prie dvigubos interneto struktūros, kurias naudoja kitos represinės valstybės.
Dvigubas internetas
Praėjusių metų spalį Mianmaro Vyriausybė pranešė, kad šalies viešojo interneto ryšys eis per atskirą sistemą, kurią kontroliuos ir stebės nauja Vyriausybės įsteigta kompanija. Šalis pristatė alternatyvų populiariesiems interneto tinklalapiams – „Google Gmail“ paslaugą pakeitė „Ymail“.
Kuba taip pat taiko panašią strategiją: šalyje veikia dviejų rūšių internetai – vienu užsienio šalių turistai ir valdžios atstovai gali prisijungti prie pasaulinio tinklo, antrasis yra uždaras ir nuolat stebimas bei skirtas tik viduje naudoti.
Šiaurės Korėja taip pat bando plėtoti dvigubos kibernetinės erdvės strategiją.
Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, 11 iš 100 Irano gyventojų yra prisijungę prie interneto. Tai didžiausias rodiklis, palyginti su panašiomis regiono valstybėmis. Dėl šios priežasties po daug abejonių sukėlusių prezidento rinkimų 2009 metais pasaulis galėjo stebėti šalyje vykstančius įvykius kone gyvai per vaizdo įrašus bei nuotraukas socialiniuose tinklalapiuose.
Skyrė milijardą
Praėjusiais metais aptiktas kompiuterinis virusas „Stuxnet“ pakenkė Irano branduolinei programai ir paskatino susikurti nacionalinį interneto tinklą. Irano manymu, „Stuxnet“ viruso ataką surengė Izraelis ir JAV.
Iranas prisijungė prie pasaulinio tinklo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje ir buvo pirmoji tai padariusi musulmoniška valstybė Vidurio Rytų regione.
Irano nacionalinio interneto idėja pasirodė 2005 metais, kai šalies prezidentu tapo Mahmoudas Ahmadinejadas. Naujoji strategija buvo išbandoma daugiau kaip 3 tūkst. šalies mokyklų ir 400 švietimo ministerijos įstaigų. 2008 metais Vyriausybė šios programos plėtrai skyrė papildomai 1 mlrd. JAV dolerių.
FAKTAI: Minkštasis karas
2009 metais Irano revoliucinė gvardija perėmė vadovavimą virtualioje kovoje.
Ji įsigijo didžiąją dalį šalies telekomunikacijų monopolio ir taip perėmė į rankas visą šalies komunikacijų tinklą.
Gvardija sukūrė kibernetinę kariuomenę, kurios tikslas yra parengti daugiau kaip 250 tūkst. kompiuterių programišių.
Gvardija prisiėmė atsakomybę už atakas prieš Vakarų interneto tinklapius, tarp kurių buvo ir „Amerikos balso“ interneto svetainė.
Telekomunikacijų ministerija pradėjo kurti nacionalinę interneto paieškos sistemą, pavadintą „Ya Hagh“ („O, teisingume“), kuri turėtų atstoti populiariuosius „Google“ ir „Yahoo“ interneto puslapius.