LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Pasaulyje yra daugiau kaip 120 tūkst. musių rūšių. Kai kurios iš jų, anot Lietuvos entomologų draugijos prezidento Andriaus Petrašiūno, siurbia žmogaus kraują, tik skirtingai nei uodai, musės ne kanda, o tarsi kerpa odą žirklėmis, todėl žmogui skauda.
Užkrečiamųjų ligų bei AIDS centre dirbanti daktarė Milda Žigutienė primena, kad musės yra pavojingos, nes platina įvairias ligas: žarnyno infekcijas, hepatitą A, dizenteriją, bakteriozę. Be to, pasak specialistės, atlikti tyrimai parodė, jog musė – blogos sanitarinės būklės rodiklis.
– Pone Petrašiūnai, pasaulyje yra daugiau nei 120 tūkst. rūšių musių. Kiek jų yra Lietuvoje?
A. Petrašiūnas: Tikslaus skaičiaus pasakyti kol kas niekas negalėtų, bet, sprendžiant iš to, kas yra žinoma, turėtų būti apie 2,5 tūkst. rūšių musių. Musės ir uodai vadinami dvisparniais – iš viso jų rūšių žinoma per 4 tūkst.
– Kodėl vienos musės kartais kanda? Tarsi neįprasta – kąsti turėtų uodai, o ne musės.
A. Petrašiūnas: Musių, kaip ir uodų, patelėms reikia medžiagų kiaušiniams subrandinti. Jos siurbia kraują, nes taip gauna reikalingų medžiagų. Todėl kai kurios kanda, kai kurios nekanda.
– Kanda kaip uodas? Straubliuku?
A. Petrašiūnas: Šiek tiek kitaip. Uodas straubliuku kaip adata duria, o kandančios musės tarsi kerpa – jų burnos aparatas kaip mažos žirklutės. Jos kerpa odą, todėl dažnai skauda.
– Daktare Žigutiene, musės perneša ligas?
M. Žigutienė: Musės ligas platina labai aktyviai. Jos yra labai vislios ir labai ėdrios – gali ėsti kas 10–15 min. Dažniausiai maisto ieško tūpdamos ant išmatų, šiukšlynų, pūvančių atliekų, dvėsenos, o paskui jas pavilioja ir gardus kepsnys ant stalo. Ši migracija nuo nešvarių vietų iki mūsų stalo ir yra labai pavojinga, nes musės kūnas yra plaukuotas ir ji ant viso savo kūnelio surenka galybę įvairių bakterijų, kurios dažniausiai sukelia infekcines žarnyno ligas.
– Klausytojai teiraujasi, ką daryti į veidą įkandus mašalui.
M. Žigutienė: Paprastai veido srityje kanda upiniai mašalai. Jų seilėse labai daug įvairių medžiagų, kurios sukelia alergiją ir patinimą. Įkąstą vietą reikėtų apiplauti šaltu vandeniu ir bandyti įvairiais būdais numalšinti karščiavimą ir niežulį. Gali padėti paprasčiausia rūgštelė – galima perpjauti citriną ar svogūną. Jeigu tai nepadeda, reikėtų kreiptis į gydytoją.
– Gal tai gali padėti ir įkandus uodui ar kokiai musei?
M. Žigutienė: Be abejonės, visi įkandimai pirmiausia sukelia niežulį. O besikasydami galime įnešti antrinę infekciją – kažkokių bakterijų, kurios sukels pūlinius ar kažką panašaus. Nuo niežulio apsaugo būtent mano paminėtos priemonės. Be to, jeigu esame gamtoje ir po ranka nieko neturime, tai gali būti netgi kažkokios žolės. Taip pat tinka stiprus aviečių nuoviras ar kita arbata. Tačiau geriausiai niežulį malšina produktai, kuriuose yra rūgšties.
– Pone Petrašiūnai, nuo ko priklauso musių populiacijos gausa? Šiemet daug uodų, erkių. O ar „musingi“ šie metai?
A. Petrašiūnas: Sunku tiksliai pasakyti. Viskas priklauso nuo tinkamo oro, temperatūros. Kadangi musių yra daug, vienoms palankesni vieni metai, kitoms – kiti.
– O mašalai – musės ar uodo veislė? Kas jie tokie ir kodėl jų pastaruoju metu Lietuvoje gausėja?
A. Petrašiūnas: Mašalai – tai uodukai. Dabar, sakyčiau, jų pamažėjo, nes jau daug metų į Nemuną ir kitas upes pilamos įvairios medžiagos, kurios naikina mašalus. Jeigu atsimenate, prieš gerą dešimtį metų, gal dar šiek tiek seniau, vasarą prie upės būdavo neįmanoma sėdėti.
– Pone Petrašiūnai, kaip greitai dauginasi musės?
A. Petrašiūnas: Įprastinės kambarinės musės ar mėsmusės (tokios žalios ir mėlynos) nuo kiaušinio iki naujos musių kartos gali išsivystyti maždaug per 3–4 savaites. Priklauso nuo temperatūros.
– Ponia Žigutiene, ar gali būti, kad neretai žmogus net nesuvokia, jog susirgo būtent nuo musių?
M. Žigutienė: Paprastai, jeigu suserga vienas žmogus, iš tikrųjų labai sunku išsiaiškinti priežastį. Musės platina žarnyno infekcijas, hepatitą A, dizenteriją, bakteriozę ir kt. Jau kalbėjome, kad musės labai vislios, be to, atlikti tyrimai parodė, kad musė – blogos sanitarinės būklės rodiklis. Jeigu atliekos ar kompostas blogai prižiūrimas, 1 kg maisto atliekų aptinkama apie 7 tūkst. musių lervučių. Jeigu visos jos išsirita ir sulaukia brandos, tokioje vietoje gali būti didžiulis musių antplūdis. Be to, jos ne tik platina ligas, bet ir trukdo ilsėtis, miegoti.
– Pone Petrašiūnai, ar, naikindami mašalus, mes nekenkiame patys sau? Juk mašalais minta žuvys.
A. Petrašiūnas: Mašalų lervutės upėse gyvena ant visokių lapų ir tų žuvų, kurios mistų vien lervutėmis, nėra tiek daug. Taigi įtaka nėra didelė.
M. Žigutienė: Mašalams naikinti Nemuno vagoje naudojama ne chemija, o biologinis aparatas, kuris aplinkai nedaro didelės žalos. Apskaičiuota, kada būtent Nemune veisiasi tikrai daug rūšių upinių mašalų. Be to, preparatas panaudojamas tuo metu, kai būtent šitos rūšies upinių mašalų gausiausia. Taigi visą sezoną mašalai vystosi taip, kad didelės žalos ir bado žuvims tikrai nesukelia.
– Pone Petrašiūnai, kaip kovoti su vaisinėmis muselėmis? O gal į jas visai nereikia kreipti dėmesio?
A. Petrašiūnas: Reikia žiūrėti, kad nebūtų gendančių, pūvančių, rūgstančių vaisių, ir tiek. Reikia laiku išsinešti laiku.
– O tos mažulytės vaisinės muselės taip pat gali pernešti visokias ligas?
A. Petrašiūnas: Jos skraido nuo vaisiaus prie vaisiaus, bet ligų lyg ir neplatina. Šioms muselėms reikia vaisių, nes juose vystosi lervutės.
– Pone Petrašiūnai, klimatas pastaruoju metu šyla. Sakoma, kad pietinės musės su visais mikrobais ir ligomis „ateina“ net iki Lietuvos. Ar tai tiesa?
A. Petrašiūnas: Sudėtinga ką nors pasakyti, nes Lietuvoje musių tyrimų beveik neatliekama. Tačiau yra kitų pavyzdžių – pas mus aptinkama pietuose gyvenančių drugių, kitų vabzdžių. Pvz., kažkas gamtoje pagavo maldininkų.
– Gydytoja Žigutiene, kaip būtų galima apsisaugoti nuo musių, kad jos taip įkyriai nelįstų?
M. Žigutienė: Pirmiausia reikia saugoti patalpas: nepalikti atvirų langų, tam labai tinka tinkleliai. Be jokios abejonės, būtina maisto priežiūra – jį reikėtų pridengti ar apvynioti plėvele, kad musė negalėtų patekti. Labai svarbu tinkama įvairių šiukšlių priežiūra. Jos turėtų būti laikomos sandariai. Jeigu konteineriai yra aikštelėje, aikštelė turėtų būti asfaltuota, išbetonuota. Jeigu kompostuojamos atliekos, reikėtų daryti taip, kad musėms nebūtų lengva prieiti. Galų gale yra lervicidai, kurie naikina lervutes ir lėliukes.
