Anksčiau kubitų nenutrūkstamam persiuntimui siųstuvai ir imtuvai sugebėdavo panaudoti tik keletą procentų savo laiko. Tiesa, tai pavyko padaryti tik absoliutaus nulio temperatūrinėje aplinkoje. Projekto dalyviai tvirtina, kad „iš esmės, mes dabar galima paspausti mygtuką ir paleisti teleportaciją bet kuriuo metu“. Tik su žmonėmis tokie triukai, deja, greitu metu nepavyks. (ABC Science)
Planetos – klajūnės gali atsirasti ir be žvaigždžių pagalbos
Paukščių Take gali būti apie 200 mlrd. laisvai „plaukiojančių“ planetų, kurios yra skirtingų matmenų ir tankio bei juda tarpžvaigždinėje erdvėje. Tai nėra jau taip mažai: juk mūsų Galaktikoje yra maždaug toks pats skaičius žvaigždžių. (Chalmers.se)
Polinkis savižudybei gali būti aptiktas po kraujo tyrimo
Tiksliau, iš kelių genų aktyvumo. Tiesa, veikia nauja diagnostinė sistema tik su tais žmonėmis, kurie turi sunkiu psichoneurologinių susirgimų. Sveikiesiems to pritaikyti kol kas nepavyksta. (Nature News)
Rugsėjį startuos misija, kuri bandys įspėti Mėnulio dulkių paslaptį
Kodėl mūsų Žemės palydove dulkės, kartą pakilusios, iki šiol nenori nusileisti? Tikėtina, kad greitu metu mes tai sužinosime. Vienintelis Mėnulyje pabuvojęs geologas tvirtina, kad akmenys čia ant savo paviršiaus neturi smulkių dulkių, o tai labai keista. Tai reiškia, kad kartą pakilusios, dulkės iš tikrųjų ilgai nenusileidžia. (Scientific American)
Vėlyvojo bronzos amžiaus civilizacijos sunaikino sausra
Belgų ir prancūzų mokslininkų grupė nustatė, kad bronzos amžiaus rytinės Viduržemio jūros dalies civilizacijos – Egėjo, Egipto, Sirijos-Palestinos – dėl bado, svetimšalių įsiveržimų, nuolatinių karų ir politinių bei ekonominių krizių, kurie pagimdė naujas valstybes, turėtų „dėkoti“ klimato kaitai. Analizė parodė, kad vėlyvojo bronzos amžiaus krizė, „jūros tautų“ įsiveržimai ir sausra – tai vienas ir tas pats įvykis su 95 proc. tikimybe. (PLoS ONE)
Išsklaidyti penki mitai apie terorizmą
Pirmasis – kad teroristai veikia dėl ideologinių paskatų. Teigiama, kad iš tikrųjų tai tampa atsaku į kitų valstybių kišimąsi (pavyzdžiui, JAV). Antrasis – kad teroristai turi pasaulinę centralizuotą organizaciją. Tyrimai parodė, kad teroristinės organizacijos decentralizuotos, kuriasi spontaniškai, jų socialinis tinklas nuolat keičiasi. Trečias mitas – teroristai yra blogio genijai. Faktai rodo, kad jų veiksmai yra dažnai primityvūs. Ketvirtas mitas – terorizmas yra mirtinas pavojus. Vis tik vien JAV kasmet nuo savų gyventojų žūsta 13 700 žmonių, jau nekalbant apie kitas šalis. Penkta – terorizmas duoda rezultatų. 457 teroristinių kampanijų tyrimas nuo 1967 m. rodo, kad savo tikslų nepavyko įgyvendinti 94 proc. atvejų. (Scientific American)
Rastos rekordiškai karšta Žemės dydžio planeta
Mokslininkai iš Masačiusetso technologinio instituto (MIT) kosminio teleskopo „Kepler“ duomenų bazėje atrado planetą „Kepler-78b“. Ši yra vos tris kartus mažesnė už savo žvaigždę, todėl amžiams atsuktoje į ją planetos dalyje teliūškuoja degančios lavos vandenynas. Antra vertus, mokslininkai dar kartą įsitikino, kad planetos gali suktis visai netoli savo žvaigždės ir nebūti sunaikintos jos gravitacijos. (MIT News)
Malūnsparnis – transformeris pakils į dangų 2015 metais
Kompanija „Lockheed Martin’s Skunk Works“ pristatė savo bepilotę transporto sistemą „Transformer“, kuri skirta krovinių pervežimui karo zonose. Tai bus kažkas panašaus į įspūdingo dydžio malūnsparnį su dideliais sparnais. Bus galima pervežti krovinius, žmones, antžemines žvalgybos mašinas ir t.t. Kadangi projektą palaiko „DARPA“, su finansavimu problemų neturėtų kilti. (IEEE Spectrum)
Mes valgome tai, ką mums padovanojo anglies dvideginis
Pasirodo, klimato kaitai reikia dėkoti už mūsų kasdienę duoną. Aukštas anglies dvideginio kiekis atmosferoje ledynmečio pabaigoje – štai kas privertė mūsų protėvius užsiimti javų auginimu, ir tai įvyko visoje planetoje per porą tūkstančių metų po to, kai pasitraukė ledynai. Tai privertė mokslininkus kalbėti apie tam tikrą globalų reiškinį. Dėl visko kaltas CO2, teigia britų mokslininkai. (NewScientist)
Muziką mes klausome… akimis
Mūsų įspūdis apie koncertą daugeliu atvejų priklauso nuo to, ką mes matome scenoje. Netgi jei mes kalbame apie klasikinės muzikos atlikimą. Kaip parodė Britų karališkojo koledžo mokslininkų atliktas tyrimas, liūto dalis tų įspūdžių, kuriuos palieka muzika, tenka būtent regėjimui, kaip paradoksaliai tai beskambėtų. Ir tai patvirtino eksperimentas, kuriame dalyvavo ne tik muzikos žinovai, bet ir paprasti klausytojai – neprofesionalai. (Nature News)
