Lietuvos radijas praneša, jog mokslininkai vis dažniau sako, kad nitratai turi žmogaus sveikatai naudingų savybių.
Vokiečių dienraštis „Die Welt“ rašo, esą nitratai mažina spaudimą, gerina virškinimą ir teigiamai veikia kraujo klampumą. Cituojamas vokiečių mokslininkas, atlikęs tyrimus, nustatė, jog daržovės, kuriose gausu nitratų, gali tapti natūraliais vaistais nuo kraujotakos sistemos sutrikimų ir nuo senatvinės silpnaprotystės.
Žmonės nuolat skatinami vartoti daugiau daržovių, tačiau tuo pat metu pabrėžiama, kad kai kuriose jų yra per dideli nitratų kiekiai, kurie būtent ir yra kenksmingi žmogaus organizmui.
Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“ savo pastebėjimais šia tema dalinosi Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas, docentas, daktaras Pranas Viškelis, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė bei Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas Valentinas Jokšas.
Nitratų yra 80 proc. vaistų sudėtyje
Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas Pranas Viškelis pastebi, kad mokslininkai nieko naujo neatrado – apie 80 proc. visų vaistų, kurie yra naudojami širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai gerinti ir gydyti savo sudėtyje turi nitratų.
„Nei daržovė, nei joks kitas augalas užaugti be nitratų negali. Nitratai tiesiog yra ekosistemos sudėtinė dalis. Net jeigu mes sakome, kad netręšiame trąšomis augalų ar daržovių, tai nereiškia, kad tie augalai ir daržovės nepasiima nitratų iš dirvožemio. Pasiima – tai yra natūraliais procesais susidarę nitratai“, – pasakojo P. Viškelis.
Kaip pastebėjo pašnekovas, negalima nei patvirtinti, nei paneigti dažno teiginio esą daržovė pasisavina tik tiek nitratų, kiek jai reikia.
„Yra daržovių, kurios esant tam tikroms sąlygoms sukaupia ir labai daug nitratų, tačiau čia jau augintojų reikalas. Kaip jau minėjau, daržovei reikia nitratų augimo proceso metu. Jeigu jai nitratų nebereikia – tai daržovė bręsta.
Tarkime, jaunutėje morkytėje nitratų bus daugiau, nes ji dar tik auga, o augančiam organizmui nitratai reikalingi biosintezei. Kai morka užauga, bręsta, tai, žinoma, jos jau nereikia tręšti. Jeigu ji bus tręšiama, tai nitratus daržovė kaups, bet jai nitratai nebebus reikalingi“, – kalbėjo ekspertas.
Nėra tekę išimti iš rinkos dėl per didelio nitratų kiekio
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė prisiminė 2008 m. Europoje įsteigtos Europos maisto saugos tarnybos, kuri yra vedančioji rizikos vertinimo institucija, atliktą tyrimą.
„Buvo įvertinta daugiau negu 42 tūkst. įvairių vaisių ir daržovių gautų nitratų tyrimų. Mokslininkai pakartojo anksčiau atliktą tą patį tyrimą. Paskaičiuota, kad leistina paros nitratų norma yra 3,7 miligramo vienam kilogramui kūno masės. 60 kg sveriantis suaugęs žmogus gali per dieną suvalgyti 222 miligramų nitratų. Net jeigu kasdien su daržovėmis visus metus žmogus gautų kiek didesnę nitratų dozę, jam nieko neatsitiktų, ji yra saugi.
Esame paskaičiavę, kad tam, jog žmogus gautų minėtą nitratų kiekį, jam tektų suvalgyti į dieną 5 kg agurkų arba 4 kg burokėlių – tai yra tokios dozės, kokių vienas žmogus per vieną dieną niekaip nesuvartotų“, – dėstė pašnekovė.
Kaip pažymėjo ekspertė, Lietuvoje nėra tekę stabdyti jokių vaisių ir daržovių patekimo į rinką dėl to, kad juose būtų per dideli nitratų kiekiai.
„Jau vien ir dėl to, kad beveik jokie nitratai iš tikrųjų nėra reglamentuojami. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus reglamentuojami, tik špinatuose, gūžinėse salotose bei kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose perdirbtuose maisto produktuose esantys nitratai“, – dėstė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja S. Ščeponavičienė.
Kaip pastebėjo pašnekovė, atlikus mokslinius tyrimus nustatyta, kad yra netikslinga normuoti nitratus tuose vaisiuose ir daržovėse, kurie yra nelinkę jų kaupti, išskyrus kelias grupes, kurias būtina tirti, todėl Lietuvai įsiteisinus Europos Sąjungos norminius aktus nitratų normatyvai, skirtingai nei ankstesni rusiški, tapo nebe tokie griežti.
Nitratus labiausiai linkę kaupti špinatai ir lapinės salotos
Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas P. Viškelis pastebi, kad labiausiai nitratus yra linkusios kaupti lapinės salotos ir špinatai bei burokėliai.
Kaip pastebi pašnekovas, stereotipas, kad mėšlu tręštose arba ekologiškai augintose daržovėse nitratų būna mažiau, arba šie natūralūs ir lengvai pasisavinami.
„Kartais mėšlu tręštose daržovėse nitratų daugiau negu, kad trąšomis tręštose. Viskas priklauso nuo to, kokiu mėšlu daržovės tręšiamos. Jeigu mes tręšime jau kompostuotu, perpuvusiu mėšlu, tai ten jau bus ne mėšlas, o humusas, savaime aišku, kad ten nitratų susikaupia mažiau“, – pasakojo ekspertas.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas Valentinas Jokšas sutinka, kad ir didelis nitratų kiekis žmogui nėra žalingas, tačiau pastebi, jog per didelis nitratų kiekis vis dėlto pavojingas.
„Ne veltui yra apribojama, ypač nėščiosioms, maitinančioms motinoms. O dėl geriamo vandens, tai su juo į žmogaus organizmą patekę nitratai yra pavojingesni už patekusius su daržovėmis. Dėl per didelio nitratų ir nitritų kiekio gali atsirasti netgi „mėlyno vaiko sindromas“.
Taigi, teigti, kad nitratai žmogui 100 proc. naudingi arba žalingi mes negalime“, – kalbėjo gydytojas.
Kaip pastebėjo ekspertas, visada dera prisiminti, kurios daržovių vietos labiausiai kaupia nitratus ir jas pašalinti tai daržovę ruošiant patiekalui.
„Tarkime, jeigu kalbame apie agurkus, tai jų galus reikėtų paprasčiausiai nupjauti, vartojimą maistui dalį gerai nuplauti. Virimas irgi mažina nitratų kiekį, bet taip pat mažėja ir vitaminų“, – pastebėjo V. Jokšas.
Parengta pagal Lietuvos radijo informaciją/em>
