Nosis užgulta, akys ašaroja, galva byra į šipulius… Tokioje būklėje jums vargu ar norėsis valgyti. Tačiau jeigu jūs vis dėlto jaučiate alkį, tai egzistuoja begalė nurodymų, ką valgyti galima, o ko ne.
Dažnai išgirsite, kad pieno produktų geriau nevalgyti, rašoma BBC. Kalbama, kad reikia susilaikyti nuo ledų, sūrio ir net pieno.
Kokia viso to priežastis? Pieno produktai tariamai spartina gleivių sekreciją organizme. Britų leidinys pabandė išsiaiškinti, kiek šiuose teiginiuose yra teisybės.
Šimtmečius siekiančios legendos
Visų pirma, reiktų paaiškinti, kad gleivės mūsų fiziologijoje vaidina svarbų vaidmenį. Išskiriančios šį sekretą membranos tokiu būdu apsaugo nuo sudirginimo ir pažeidimo jautriausias mūsų organizmo vietas – nosies ertmę, kvėpavimo takus, plaučius, stemplę ir skrandį. Taigi, gleivės yra būtinos – aišku, ne tokiais kiekiais, kaip būna peršalus.
Ryšys tarp pieno produktų ir gleivių išskyrimo aptinkamas praėjusių amžių medicininėje literatūroje – pavyzdžiui, tradicinėje kinų medicinoje ar XII a. iškilaus filosofo ir gydytojo Moshe ben Maimono veikaluose. Visai neseniai (2004 m.) atliktame tyrime buvo nustatyta, kad 58 proc. žmonių vis dar laikosi tokios nuomonės, kai kurie jų apie tai išgirdo iš savo gydytojo.
Taip pat yra teigiama, kad užtenka visai nedidelio pieno produktų kiekio, kad būtų paskatintas šis nemalonus procesas.
1993 metais buvo atlikta apklausa, kuri atskleidė, kad beveik du trečdaliai apklaustųjų tiki tuo, jog viena pieno stiklinė gerklėje išskiria didelį kiekį gleivių. Atsakymuose žmonės pateikė tokius apibūdinimus kaip „tirštos“, „lipnios“, „sunkios“ ir „užkemšančios“.
Tai, savaime suprantama, visiškai ne tas pats, kas alergija pienui, kuri aptinkama pas gana nedidelį suaugusiųjų skaičių (tokiu atveju simptomai būna kur kas rimtesni – pykinimas, bėrimas ir apsunkintas kvėpavimas).
Nepanašu tai ir į laktozės netoleravimą, kuomet žmogus neturi laktozei, kurios gausu pieno produktuose, virškinimui reikalingų fermentų. Tokiais atvejais žmonės pučia pilvą, jie jaučia pykinimo simptomus – arba jiems pasireiškia viduriavimas vos išgėrus pieno.
Tiriamieji neatskyrė karvės ir sojos pieno poveikio
Pietų Australijos ligoninės medikai atliko eksperimentą, norėdami išsiaiškinti, ar pienas iš tiesų turi ryšį su gleivių išskyrimu. Jie 125 tiriamųjų grupei pasiūlė gerti specialiai apdirbtą karvės arba sojų pieną. Tiriamieji negalėjo žinoti, ką geria, o vėliau jų buvo paprašyta papasakoti savo įspūdžius.
Pasibaigus tyrimui paaiškėjo, kad tie, kurie gėrė karvės pieną skundėsi „sunkesniu rijimu“, jiems atrodė, kad jų seilės yra tirštos, o gerklė tarsi padengta kažkokiu sluoksniu. Rodosi, pieno poveikis akivaizdus. Tačiau medikus nustebino tai, kad sojų pieną gėrę tiriamieji skundėsi tais pačiais simptomais.
Taip pat, tie kurie iš anksto buvo nusistatę, kad egzistuoja ryšys tarp pieno ir gleivių išskyrimo, dažniau skundėsi šiais simptomais, nepriklausomai nuo to, ką jie gėrė. Tiesa, statistiškai šis skirtumas nebuvo reikšmingas.
Maža to, eksperimento dalyviai nebuvo peršalę, todėl tai nelabai tinka vertinant šios temos klausimą, rašoma BBC.
Eksperimentas su skysčių rinkimu
Kito tyrimo metu medikai žengė toliau – užkrėtė įprasto peršalimo virusu tiriamuosius, liepė gerti pieną ir paprašė ne tik fiksuoti bet kokius simptomus, tačiau ir rinkti visas išskyras iš nosies, kad vėliau galėtų jas pasverti!
Mokslininkai išsiaiškino, kad tie žmonės, kurie tikėjo minėtu ryšiu, dažniausiai pranešdavo apie atitinkamus simptomus, tačiau išskyrų surinkdavo ne daugiau, negu tie, kurie netikėjo tuo, kad pienas provokuoja gleivių išskyrimą. Buvo nustatyta, kad pieno vartojimas niekaip nepaveikė žmogaus išskiriamų skysčių kiekio.
Taigi, kažkuo paremtų tvirtų įrodymų, kad pieno produktai gali sukelti didesnį gleivių išskyrimą, nėra.
Seilių vaidmuo
Tačiau kai kurie žmonės sergant ir vartojant pieno produktus iš tiesų patiria diskomfortą – tuo turbūt ir reiktų aiškinti faktą, kad jie yra įsitikinę pieno produktų žala, o kiti žmonės – ne. Ir čia, matyt, suveikia mechanizmas, kuris neturi jokio ryšio su gleivių išskyrimu.
Pienas – tai emulsija, todėl po to kai ji susimaišo su seilėmis, jos lašeliai susikoncentruoja kartu, prasideda flokuliacijos procesas (susiformuoja „drebučiai“). Tas pats procesas gali vykti ir tuomet, kai jūs geriate sojos pieną, nes ir jis – niekas kita, kaip emulsija. Žmones pradeda jausti specifinius pojūčius burnoje, galimai kilusius dėl gleivių susidarymo (nors taip ir nėra). Tiesa, kol kas mokslas negali paaiškinti, kodėl vieni žmonės juos jaučia, o kiti – ne.
Taigi, kaip ten su tais ledais?
Leduose esminė problema yra ne ta, kad jie gaminami iš pieno produktų, o ta, kad jie yra itin šalti. Galbūt, yra rizika taip tik sustiprinti peršalimą?
Ir čia mokslas sako, jog „vargu“. Itin šaltas maistas tik laikinai sumažina jūsų skrandžio temperatūrą, tačiau tuo metu kai šie produktai pradeda virškintis, skaidytis, išsiskiria šiluma, ir netrukus organizmas vėl įšyla.
Taigi, jeigu jums pasireiškė peršalimo simptomai ir jūs užsimanėte ledų – nebijokite, valgykite. Pieną taip pat galima gerti, jeigu jums patinka jo skonis ir pojūčiai, kylantys po to. Jis jūsų neišgydys, tačiau ir nesustiprins ligos.
