Miego stygius žmonėms kelia stresą, irzlumą, skatina persivalgymą. Tai mes žinome iš patirties, tačiau miego stygiaus pasekmės turi ir biochemines priežastis.
Mokslo žurnalas „Current Biology“ aprašė tyrimus, atliktus su apvaliosiomis kirmėlėmis. Nors šie gyviai nemiega taip, kaip tai daro žmonės, jos vis dėlto turi vystymosi periodą, kuriame yra letargo būsenos. Dirbtinai suktrikdę organizmų snaudulį mokslininkai rado, kad ląstelėse aktyvinamas specifinis baltymas, tiesiogiai susijęs su streso būsena.
Kita serija bandymų buvo siekiama „išjungti“ streso baltymą – ir tai pavyko. Taigi teoriškai įmanoma pašalinti nemigos sukeltą stresą, tačiau to daryti neverta – pusė iš tiriamų kirmėlių su pašalintu baltymu netrukus nugaišo.
Pensilvanijos universiteto (JAV), kuriame buvo vykdomi tyrimai, mokslininkai teigia, kad organizmo reakcija į nemigą yra būtina kaip perspėjimo signalas nepiktnaudžiauti būdravimu naktį. Žmogui miegas yra būtinas, todėl jo stygius sukelia nemalonius pojūčius, sergstinčius nuo dar didesnių sveikatos sutrikimų.
