Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mėsos vartojimas per paskutiniuosius dešimt metų išaugo maždaug penktadaliu. Ir nors šiandien vis dažniau galime išgirsti, kad dėl sveikatos problemų, tam tikrų įsitikinimų ar net vyraujančios mados visuomenėje, žmogus atsisako valgyti gyvulinės kilmės produktų, tačiau didesnė pasaulio dalis – be mėsos neįsivaizduoja nei vienos savo dienos. Ir kiek iš mūsų valgydami mėsos patiekalus pagalvoja, kad norint patenkinti žmogaus prigimtį, kasmet yra nužudoma 58 milijardų sausumos gyvūnų, kurie yra auginami baisiomis sąlygomis: intensyviu būdu auginami didelėse fermose, ilgus atstumus vežami į skerdyklas, kankinami ir galiausiai nužudomi. Akivaizdu, kad toks masinis galvijų auginimas neduoda jokios teigiamos naudos klimato kaitai ir tuo pačiu kenkia žmogaus visaverčiam gyvenimui.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė teigia, kad didėjantis galvijų auginimo mastas reikalauja daugiau gamtinių išteklių. Grūdinės kultūros, auginamos galvijų pašarams, reikalauja papildomų dirbamų žemės plotų, vandens, o netinkamai tvarkomas galvijų mėšlas išskiria į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Taip pat gali teršti paviršinius vandenis tirpiais azoto ir fosforo junginiais, skatinant eutrofikaciją. „Dėl visų šių priežasčių, labai svarbu ateityje išvesti ir auginti galvijų veisles, pavyzdžiui, raguotųjų veisles, kurių skrandžio fermentacijos metu mažiau išsiskirtų aplinkai kenksmingų medžiagų. Taip pat reikia derinti pašarų racioną, tinkamai tvarkyti mėšlą, panaudojant jį trąšų ar biodujų gamybai“, – sako S. Znutienė.
Tarptautinė Žemės išsaugojimo organizacijos (The Earth Save International) skelbiamoje informacijoje teigiama, kad vegetarizmas gali sumažinti metano kiekius net 100 proc. be didesnio neigiamo poveikio, t. y. gyvūninių produktų vartojimo sumažinimas arba visiškas jų atsisakymas – geriausias būdas greitai mažinti pasaulinį atšilimą. Žmonija pasirinkdama vegetarinę mitybą, gali pašalinti vieną iš pagrindinių metano atsiradimo šaltinių.
Reikia tinkamai tvarkyti galvijų mėšlą
Kaip aiškina pašnekovė S. Znutienė, galvijai iš virškinamojo trakto į aplinką išskiria metano dujas, o jų poveikis klimato šiltėjimui yra dešimtimis ir šimtais kartų didesnis nei anglies dvideginio. Tačiau šios dujos į atmosferą taip pat patenka ir iš netinkamai tvarkomo galvijų mėšlo (viena tona metano atmosferoje šiltnamio efektą skatina 21 kartą labiau nei toks pats kiekis anglies dioksido dujų). Lietuvoje 2012 m. duomenimis iš netinkamai tvarkomo mėšlo į atmosferą išsiskiria 16,6 proc. visų metano dujų. Vis dėlto anaerobiškai pūdant mėšlą tam skirtuose metantankuose, metano dujos į atmosferą nepatenka, o priešingai – gali būti surenkamos ir naudingai panaudojamos šilumos ar elektros energijos gamybai kaip biodujos ar trąšų gamybai. Siekiant mažinti neigiamą poveikį klimato kaitai, būtinas galvijų auginimas laikantis griežtų aplinkosaugos reikalavimų ir taikant darnaus ūkininkavimo principus. Taip pat, reikėtų valgyti kitokią mėsą, pavyzdžiui, avieną. Avys išskiria mažiau metano, nes jų skrandis trumpesnis nei atrajojančiųjų galvijų, tad natūralu, kad jei rinksimės šios rūšies mėsą, tai ir poveikis aplinkai bus mažesnis. Tačiau atsirastų kita problema, avių ūkiai, ypač dideli, labai nualina pievas.
Miškų kirtimas – pasaulinė problema
Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja S. Znutienė taip pat tvirtina, kad miškų kirtimas dėl augančių dirbamų žemės plotų (kai būsimam galvijų pašarui reikia paruošti dirvą) daug kur pasaulyje yra labai didelė problema. Tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, miškų plotai kiekvienais metais didėja ir numatoma, kad iki 2020 m. sieks 34,2 proc. Lietuvos teritorijos. „Kitos grėsmės aplinkai, nesusijusios su miškų kirtimu, yra minėtas metano dujų išsiskyrimas į atmosferą iš gyvulininkystės kompleksų, nedarnus trąšų ir pesticidų naudojimas, kuris didina dirvožemio ir vandens telkinių užterštumą bei eutrofikaciją. Klimato kaitai įtakos turi dirbamos žemės dirbimas, nesilaikant darnaus ūkininkavimo principų, ją dirbant sena žemės ūkio technika, kuri daug naudoja degalų, pagamintų iš iškastinio kuro“, – yra įsitikinusi S. Znutienė.
Vegetarizmas – padeda atstatyti klimato kaitą
Augalinės kilmės produktų tiesioginis vartojimas maistui reikalauja mažiau sąnaudų, kadangi mėsai „užauginti“ yra reikalingas dar didesnis kiekis tų pačių augalinių produktų. Nustojus auginti galvijus įtaka klimato kaitai tam tikru mastu būtų sumažinta, ypač tais atvejais, kai dėl pašarinių produktų auginimui reikalingų žemės plotų yra kertami miškai. Taip pat ji galėtų būti sumažinta ir tinkamai tvarkant galvijų mėšlą, skatinant tvarią gyvulininkystę. Tačiau padidėtų dirbamos žemės plotai, trąšų ir pesticidų naudojimas, kurie prisideda prie išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimo.
