stasilė znutienė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „stasilė znutienė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „stasilė znutienė“.
Paaiškėjo, kuo užterštas oras Lietuvoje
Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos apsaugos agentūra ir Valstybine miškų tarnyba parengė Nacionalinę išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio apskaitos ataskaitą. Nors bendras šių dujų kiekis Lietuvoje 2016 m. išliko beveik nepakitęs lyginant su 2015 m. metais, nerimą kelia didėjantys išmetamo ŠESD kiekiai transporto sektoriuje. Ataskaita atskleidžia, kad 2016 m. Lietuvoje į atmosferą išmesta 20,1 mln. tonų CO2 ekvivalentu, t. y. apie 0,5 proc. mažiau ŠESD nei 2015 metais.
Mėsėdžiai kalti dėl klimato kaitos?
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mėsos vartojimas per paskutiniuosius dešimt metų išaugo maždaug penktadaliu. Ir nors šiandien vis dažniau galime išgirsti, kad dėl sveikatos problemų, tam tikrų įsitikinimų ar net vyraujančios mados visuomenėje, žmogus atsisako valgyti gyvulinės kilmės produktų, tačiau didesnė pasaulio dalis – be mėsos neįsivaizduoja nei vienos savo dienos.
Mokslininkai įspėja: prie klimato kaitos turime taikytis jau šiandien
Klimatas neabejotinai šiltėja, o nuo 1950 metų mokslininkų pastebimi pokyčiai buvo nematyti ištisą tūkstantmetį. Oro ir vandenynų temperatūra kyla, tirpstantys ledynai kelia vandens lygį, šiltnamio dujų koncentracija atmosferoje nuolat didėja. Tai – grėsmės, kurias Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ekspertai įvardijo šių metų kovo 30 dieną paskelbtoje antrojoje savo ataskaitoje apie klimato kaitos pasekmes žmonijai.
Baltijos jūra gali užtvindyti Palangą, teigia mokslininkai
Lietuvos mokslininkai tikina, kad Baltijos jūros vandens lygis mūsų regione per artimiausią šimtmetį gali pakilti iki metro. Jei taip nutiktų, dalis Palangos būtų užtvindyta. Ši grėsmė oficialiai įvardyta kurorto merijos parengtame ir vietos politikų patvirtintame dokumente, rašo "Lietuvos žinios". Palangos vicemeras Saulius Simė tikino žinantis apie galimą kurorto užtvindymo grėsmę: "Todėl prie jūros yra palikta labai mažai galimybių statyti naujus namus.
Kylantis jūros lygis grasina ir Lietuvai
Dėl šylančio klimato per 50 metų Baltijos jūros vandens lygis pakilo 15 cm. Tai, pasak ekspertų, atneša vis stipresnes audras ir siaurins Lietuvos pajūrio juostą.
Nors mokslininkai nesutaria, kiek tiksliai vandens lygis dar kils, tačiau neabejojama, kad dėl Lietuvos geografinės padėties nesijausime saugiai. „Vandens lygio kilimą daugiausiai pajusime pietrytinėje Baltijos jūros dalyje“, – teigia Klaipėdos universiteto docentė I. Dailidienė.
Taršos emisijos žada milijardus
Aiškėja, kad sunkmečio krečiama Lietuva lengvai gali gauti nuo 1 iki 3 milijardų litų, tačiau privalo išnaudoti progą paimti pinigus nedelsiant.
Iš kokios peklos toks dosnumas? "Respublika" sužinojo, kad jau kuris laikas dviejų ministerijų - Aplinkos ir Finansų - valdininkai rezga planą, kaip pelningai kitoms šalims parduoti taršos kvotų emisijas. Anot valstybinių institucijų ekspertų, galimybė gauti milijardus Lietuvai atsiveria pagal Žaliųju investicijų schemos (ŽIS) priemonę.
Taršos emisijos žada milijardus!...?
Aiškėja, kad sunkmečio krečiama Lietuva lengvai gali gauti nuo 1 iki 3 milijardų litų, tačiau privalo išnaudoti progą paimti pinigus nedelsiant.
Iš kokios peklos toks dosnumas? „Respublika“ sužinojo, kad jau kuris laikas dviejų ministerijų - Aplinkos ir Finansų - valdininkai rezga planą, kaip pelningai kitoms šalims parduoti taršos kvotų emisijas. Anot valstybinių institucijų ekspertų, galimybė gauti milijardus Lietuvai atsiveria pagal Žaliųju investicijų schemos (ŽIS) priemonę.
Lietuvai – proga gauti milijardus „žaliųjų“ investicijų
Lietuvai – proga gauti milijardus Lietuva turi galimybę gauti nuo 1 iki 3 milijardų litų – tačiau privalo išnaudoti šią progą nedelsiant.
Liko pusmetis Galimybė gauti milijardus Lietuvai atsiveria pagal Žaliųjų Investicijų Schemos (ŽIS) priemonę. ŽIS – tai novatoriškas, lankstus mechanizmas, užtikrinantis Kioto protokolo vykdymą prekiaujant emisijomis pasaulinėje rinkoje.