Aiškėja, kad sunkmečio krečiama Lietuva lengvai gali gauti nuo 1 iki 3 milijardų litų, tačiau privalo išnaudoti progą paimti pinigus nedelsiant.
Iš kokios peklos toks dosnumas? „Respublika“ sužinojo, kad jau kuris laikas dviejų ministerijų - Aplinkos ir Finansų - valdininkai rezga planą, kaip pelningai kitoms šalims parduoti taršos kvotų emisijas. Anot valstybinių institucijų ekspertų, galimybė gauti milijardus Lietuvai atsiveria pagal Žaliųju investicijų schemos (ŽIS) priemonę. Tvirtinama, kad ŽIS - tai novatoriškas, lankstus mechanizmas, užtikrinantis Kioto protokolo vykdymą, prekiaujant emisijomis pasaulinėje rinkoje.
Ragina paskubėti
Už ŽIS galimybių studiją ir potencialių šalių-pirkėjų paieškas bei derybas su jais atsakinga aplinkos ministro Gedimino Kazlausko patarėja Laura Dzelzytė tvirtino, kad Lietuva turi didžiulį Kioto nustatytų norminių anglies dvideginio vienetų (NNV), arba Kioto emisijų, perteklių - apie 50 milijonų NNV. Esą juos pardavus būtų galima papildyti Lietuvos biudžetą nuo mažiausiai vieną, daugiausiai - tris milijardus litų. L. Dzelzytės tvirtinimu, bėda ta, kad pastaruoju laiku emisijų kaina ir paklausa rinkoje krinta.
Tai dėl to, kad esą į rinką sparčiai ruošiasi įsijungti ir kitos didžiulį parduodamų emisijų perteklių turinčios valstybės, - pavyzdžiui, Ukraina ir Rusija. Be to, šių metų gruodį Kopenhagoje planuojama pasirašyti naują emisijų protokolą ir perskirstyti kvotas.
Atsirastų lėšų renovacijai?
Ekspertai tvirtina, kad pagal 1997 metais pasirašytą Kioto protokolą 37 pasaulio šalys įsipareigojo per 2008-2012 metų laikotarpį sumažinti išsivysčiusių šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 5,2 procentais, palyginti su 1990 metų kiekiu.
Tikinama, kad protokolą pasirašiusioms valstybėms šiuos įsipareigojimus sekasi vykdyti skirtingai. Tuo tarpu Lietuva įsipareigojimus įvykdę su kaupu – 2007 metais išmetamų dujų kiekis sumažintas net 50 procentų, nors pagal įsipareigojimus šį kiekį būtų užtekę sumažinti 8 procentais.
Finansų ministerijos sekretoriaus Aloyzo Vitkausko teigimu, to pavyko pasiekti išardžius ir restruktūrizavus energetiškai netaupią sovietinę pramonę. Emisijos buvo sumažintos kone perpus, todėl ir atsirado jų perteklius, kurį Lietuva gali parduoti. Iš pardavimų gautos lėšos, pasak A. Vitkausko, galėtų būti panaudotos finansuojant daugiabučių ir visuomeninių pastatų renovaciją, taip pat investicijoms į efektyvesnį energijos naudojimą pramonėje ir buityje. Konkrečių projektų parinkimą lemia ir perkančiosios šalys.
Pirkėjų paieška
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė pabrėžė, kad nors Lietuva turi žaliųjų investicijų schemos įdirbį, kitos šalys-Kioto emisijų pardavėjos (pavyzdžiui, Latvija ir Vengrija), yra gerokai labiau pažengusios šioje srityje. Tikinama, kad laiku suspėti į dideliu greičiu lekiantį traukinį Lietuvai reikalingas teisinis, administracinis ir finansinis pagrindas.
Viena iš galimybių ieškoti potencialių pirkėjų - tartis su tarpininkais. Neseniai Londone ministro patarėja L.Dzelzytė dalyvavo susitikimuose su Daugiašalio anglies dioksido kredito fondo (Multirateral carbon credit fund) atstovais. Šį fondą įsteigė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bei Europos investicijų bankai. Šie bankai taip pat disponuoja kelių Europos šalių emisijų pirkimo fondu.
Pasak L. Dzelzytės, susitikimuose su bankų atstovais buvo išgirsti pasiūlymai padėti parduoti Lietuvos turimas emisijas ir netgi prisidėti prie klimato kaitos projektų mūsų šalyje finansavimo per Lietuvos komercinius bankus. „Respublikos“ žiniomis, šiuo metu su Finansų ministerijoje žiūrima, kokia forma būtų priimtiniausia ir kokią naudą Lietuvai galėtų duoti toks bendradarbiavimas.
Info
Apie Kioto protokolą
Japonijos mieste Kiote 1997 m. pasirašytas aplinkosaugos konvencijos protokolas turi teisinę galią ir jį pasirašiusias šalis įpareigoja riboti anglies dvideginio bei dar penkių dujų, sukeliančių vadinamąjį šiltnamio efektą, išmetimą į aplinką. Jau iš anksto buvo numatyta, kad tos šalys, kurios iš taršios pramonės plėtros turėjo didžiausią ekonominę naudą, turės arba smarkiau sumažinti taršą, arba už tai daugiausia sumokėti.
Tikinama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į aplinką turėtų pastebimai sumažėti iki 2012 m. - maždaug 5,2 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Pasak Pasaulio laukinės gamtos fondo, mokslininkai apskaičiavo, kad pramoninės valstybės, norėdamos išvengti klimato atšilimo 2 proc. iki 2050 m., turi sumažinti anglies dvideginio išmetimą 80 proc. Kitų dujų išmetimas į aplinką iki minėtų metų turėtų būti sumažintas 50 proc.
