Net publikacijos garsiausiuose mokslo žurnaluose ir skirtingose laboratorijose pakartotos tokių tyrimų išvados dar negarantuoja, jog rezultatai yra absoliučiai teisingi. Būtent tai naujausiame tyrime bando įrodyti Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkai, tyrinėję galvos smegenų aktyvumą.
Tyrinėdami smegenis mokslininkai dažniausiai naudoja funkcinį magnetinio rezonanso tomografą (fMRI). Pagal deguonies kiekį kraujyje, tekančiame skirtingose smegenų zonose, nustatomas atskirų zonų neuronų aktyvumas.
Aktyviai dirbdamas neuronas didina kraujo apytaką aplinkinėse smegenų zonose (vienas iš jų parodytas tamsioje centrinėje dėmėje). Tačiau net ir prie nedidelio neurono aktyvumo, kraujo kiekis zonoje gali kisti labai dideliame diapazone. Kolumbijos universiteto nuotr.
Pakankamai logiškas metodo veikimo principas – kuo aktyviau veikia ląstelės, tuo didesnis deguonies kiekis joms reikalingas – nekėlė jokių abejonių jo tikslumu jau daugelį metų. Tačiau Kolumbijos universiteto neurobiologai Jevgenijus Sirotinas ir Aniruddha Das nusprendė mesti iššūkį nusistovėjusiam smegenų tyrimo metodui.
Šie mokslininkai išmokė beždžiones tamsiame kambaryje akimis sekti judantį šviesos tašką. Tam tikrais laiko momentais šviesos spalva pasidarydavo raudona. Jei tomis akimirkomis beždžionė sugebėdavo žvilgsniu užfiksuoti pakitusią spalvą bent kelioms sekundėms, ji gaudavo apdovanojimą – sulčių.
Į gyvūnų smegenis (regėjimo zonoje) buvo implantuoti mikroelektrodai, kurie suteikė galimybę tyrinėti gyvūnų smegenų veiklą eksperimento metu. Paaiškėjo, jog neuronų aktyvumas yra labai menkas (silpna šviesa praktiškai neaktyvuoja regėjimo zonos neuronų). Tačiau analizuodami smegenų ląstelių pripildymą krauju ir jame esantį deguonies kiekį, mokslininkai gavo visiškai priešingus rezultatus.
Abu parametrai išaugdavo dar prieš kelias sekundes, kuomet beždžionės turėjo užfiksuoti raudonos spalvos tašką, o po to vėl nukrisdavo. Paaiškėjo, jog kraujo kiekio padidėjimas ir deguonies koncentracijos išaugimas tiesiogiai nesusijęs su smegenų neuronų aktyvumu. Negana to, gali būti netgi atvirkščias efektas – žvilgsniu fiksuojant raudonąjį tašką pratekančio kraujo kiekis smegenyse netgi sumažėja.
Žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje mokslininkai daro išvadą, jog nėra jokios tiesioginės sąsajos tarp neuronų aktyvumo ir hemodinamikos.
O tai savu ruožtu reiškia, jog mokslininkams gali tekti peržiūrėti visus tyrimus, kurių rezultatai rėmėsi smegenų neuronų aktyvumu, nustatytų pagal padidėjusį kraujo kiekį ir deguonies koncentraciją.
