Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) eksperimentus atliekantys mokslininkai nerado jokių supersimetrinių dalelių egzistavimo įrodymų.
Prieš 20 metų sukurtai dalelių fizikos supersimetrijos teorijai, itin sklandžiai aprašančiai mikropasaulyje vykstančius reiškinius, iškilo rimtas pavojus: pirminiais duomenimis, šios teorijos nepavyko patvirtinti Europos branduolinių tyrimo centro (CERN) LHC greitintuvu atliekamais eksperimentais, praneša BBC.
Skelbiama, kad LHC greitintuvas dalelių fizikos teoretikams pateikė dar vieną nelabai malonų siurprizą: Mumbajuje (Indija) vykusioje „Lepton Photon" konferencijoje vieno iš keturių LHC greitintuvo detektorių „LHCb“ mokslininkų grupės atstovai pareiškė neradę dalelių skilimo duomenyse jokių supersimetrinių dalelių egzistavimo požymių. Pasak jų, tai reiškia, kad supersimetrijos teorija, ar bent jau pagrindiniai jos teiginiai, neatitinka tikrovės, todėl fizikams teoretikams reikės ieškoti naujų hipotezių, sakoma pranešime.
Supersimetrijos teorija apjungia visas gamtoje egzistuojančias elementariąsias daleles ir teigia, kad jos yra savotiški veidrodiniai tų pačių dalelių atspindžiai. Pagal ją kiekviena dalelė turi savo „dvynę", ir nors jas aptikti yra labai sunku, jos negali neegzistuoti. Nors ši teorija dėl savo grožio ir gebėjimo sklandžiai paaiškinti mikropasaulio reiškinius ilgai buvo laikoma neklystama, praktiniai LHC eksperimentai gali priversti fizikus atidėti ją į šalį ir ieškoti naujų hipotezių stebimiems reiškiniams paaiškinti.
„LHCb" detektoriaus mokslininkų grupė nagrinėjo elementariųjų dalelių, vadinamų B mezonais, skilimą pačia didžiausia iki šiol raiška. Mokslininkų teigimu, jei supersimetrinės dalelės egzistuoja, B mezonai turėtų skilti kur kas dažniau, nei tuo atveju, jei jos neegzistuoja. Turėtų būti stebimi ir didesni šių dalelių bei jų antidalelių skilimo skirtumai.
Mokslininkų tyrimų rezultatų nekantriai buvo laukiama ir dėl to, kad JAV „Tevatron" greitintuvu dirbusiems fizikams pavyko rasti netiesioginių požymių, leidžiančių tvirtinti, jog B mezonų skilimą galėjo įtakoti supersimetrinės dalelės. Kadangi LHC greitintuvas tokius eksperimentus leidžia atlikti žymiai tiksliau, buvo tikimasi amerikiečių rezultatų patvirtinimo.
Tačiau „LHCb" detektoriumi atlikti eksperimentai nerado jokių supersimetrinių dalelių egzistavimo požymių.
„Tas faktas, kad mes iki šiol nepamatėme jokių jų egzistavimo įrodymų, reiškia, kad mūsų žinios apie tai, kas vyksta, yra nepakankamos, arba superdalelės iš tikrųjų truputį skiriasi nuo to, ką apie jas anksčiau manėme, ar galbūt tai, jog supersimetrija išvis neegzistuoja", – pareiškė Londono Imperinio koledžo profesorius Jordanas Nashas.
Mokslininkų teigimu, jei supersimetrijos teorija būtų teisinga, pagal tikimybių teoriją LHC greitintuvas jau turėjo užregistruoti supersimetrinių dalelių požymius. Iki šiol to padaryti nepavyko.
Nors paskelbtos „LHCb" mokslininkų grupės išvados ir jų poveikis supersimetrijos teorijai vertinamas santūriai, kai kurių fizikų manymu jos neginčijamai neigia dabartinį šios teorijos variantą ir verčia ieškoti naujų hipotezių.
