Europos kosmoso asociacijos (ESA, European Space Agency) paleistas zondas po beveik dešimtmečio kelionės kosmine erdve artėja prie savo tikslo - Čiuriumovo-Gerasimenkos kometos 67P.
Kometos – primityvūs Saulės sistemos kūnai, tačiau tikėtina, kad būtent jie į Žemę atnešė vandenį, taip pat jos galėjo atnešti ir cheminių elementų – organinių molekulių, davusių pradžią gyvybės vystymuisi.
Šis numatomas betarpiškas kometos tyrinėjimas leis mokslininkams daugiau sužinoti apie kometų kilmę bei jų vaidmenį Saulės sistemos evoliucijoje.
Zondas „Rosetta“ buvo paleistas 2004 metų kovo mėnesį, ir po to jis atliko keletą sudėtingų manevrų: tris kartus priartėdamas prie Žemės ir vieną – prie Marso, jis pasinaudojo šių planetų gravitacija ir įgyjo reikiamą greitį bei kursą. Pakeliui link kometos 2008 metų rugsėjo 5 dieną ir 2010 metų liepos 10 dieną zondas sutiko ir nufotografavo du asteroidus.
2011 metų liepos mėnesį zondas buvo įvestas į hibernacijos būseną, kuomet jo visa aparatūra buvo „užmigdyta“, rengiantis sudėtingiausiai ir ilgiausiai kelionės daliai – 800 milijonų kilometrų keliui tolyn nuo Saulės, į Jupiterio orbitos zoną. Jo saulės energijos moduliai buvo nukreipti taip, kad nuolat būtų atgręžti į Saulę, o pats zondas lėtai suktųsi apie savo ašį, taip palaikant trajektorijos stabilumą.
Žadintuvas zonde nuskambės po trijų mėnesių, 2014 metų sausio 20 dieną 10 valandą Grinvičo laiku. Iš karto po to bus imti šildyti navigacijos ir tyrimų prietaisai, o antena – nukreipta į Žemę. Ji po kelių valandų turėtų pasiųsti signalą, kad „Rosetta“ atgijo.
Tuo metu kai „Rosetta“ priartės prie kometos ir ją tyrinės iš arti,iš jos paleistas nedidelis aparatas „Filai“ (Philae, pavadintas senovės Egipto miesto, buvusio vienoje iš Nilo salų, vardu), iššovęs harpūną, prisitvirtins prie kometos paviršiaus ir atliks jo matavimus. Tikimasi, kad „Filai“ paviršiuje dirbs bent savaitę, o jei viskas vyks sėkmingai - ir kelis mėnesiuis, o „Rosetta“, skriedama greta, tyrinės kometą nuo 2014 metų rugpjūčio iki 2015 metų pabaigos.
„Pabudęs“ zondas bus 9 milijonų kilometrų atstumu nuo kometos, o jam artėjant prie tikslo, bus aktyvuoti 11 tyrimų instrumentų pačiame zonde ir 10 – nusileidimo aparate. 2014 metų gegužės pabaigoje „Rosetta“ visai priartės prie kometos ir pradės siųsti pirmąsias nuotraukas.
Taip pat zondas atliks svarbius kometos orbitos, gravitacijos, masės ir formos matavimus, analizuos ją gaubiančių dujų sudėtį bei tirs Saulės vėjo įtaką kometai. Šimto kilogramų svorio „Filai“ turėtų tapti pirmu aparatu, nusileidusiu ant kometos paviršiaus. Čiuriumovo-Gerasimenkos kometos skersmuo – apie 4 kilometrai, o jos gravitacija – vos juntama, todėl „Filai“ prisitvirtins prie paviršiaus specialiu harpūnu ir varžtais.
Jis pasiųs ir panoramines didelės raiškos paviršiaus nuotraukas bei, paėmęs iš 20-30 cm gylio medžiagos pavyzdžius, ištirs jų cheminę sudėtį. Po to „Rosetta“ lydės 100000 km/h greičiu prie Saulės artėjančią kometą ir tirs jos vis labiau kaistantį branduolį.
