Kas yra kas?
Apie visuotinį atšilimą daugelis esame girdėję iš įvairių šaltinių. Pagrindinis šio reiškinio kaltininkas – šiltnamio efektas. Saulė šildo mūsų planetą savo spinduliais. Dalį jų Žemė atspindi atgal į atmosferą, tačiau joje susikaupusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) juos sulaiko. Tai nėra pats blogiausias reiškinys, nes šie spinduliai šildo Žemę ir jei jie visi būtų išspinduliuojami, mūsų planetos temperatūra nukristų iki –33 °C. Tačiau nuolatos augantis ŠESD kiekis atmosferoje sulaiko vis daugiau spindulių, o šie ir sukelia šiltnamio efektą. Dėl to „visuotinis atšilimas“ apibrėžia ilgalaikį temperatūros augimą visame pasaulyje.
Visuotinis atšilimas ir klimato kaita iš tiesų eina koja kojon. Terminas „klimato kaita“ apibrėžia ilgalaikes orų permainas, tai gali būti tiek temperatūros kilimas, tiek kritimas bei kritulių kiekio pokyčiai. Jau dabar aišku, kad visuotinis atšilimas lems kritulių kiekio prieaugį, vandens lygio kilimą ir turės įtakos visai ekosistemai. Tad klimato kaita mums daugiau pasako apie tai, kokie pokyčiai mūsų laukia dėl visuotinio atšilimo.
Amerikiečiams baisesnis visuotinis atšilimas
Neseniai pasirodžiusioje Yale’io universiteto ataskaitoje „Kas slepiasi varde? Visuotinis atšilimas prieš klimato kaitą“ pateikiami duomenys, kaip amerikiečiai suvokia šiuos du terminus. Mokslininkai išanalizavę atsakymus pateikia išvadą, jog daugeliui Amerikos gyventojų terminas „visuotinis atšilimas“ asocijuojasi su tokiais reiškiniais kaip tirpstantys ledynai, potvyniai ir ekstremalūs gamtos reiškiniai. O klimato kaitą jie įvardijo kaip orų permainas, tačiau nebuvo tokie konkretūs, palyginti su atsakymais apie visuotinį atšilimą.
Deja, nei Europoje, nei Lietuvoje tokie tyrimai nebuvo atlikti. Tačiau Europos Sąjunga (ES) neseniai paskelbė 2013 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais vykdytos ES gyventojų nuomonių apie klimato kaitą apklausos duomenis. Eurobarometro apklausos duomenimis, net pusė visos ES gyventojų mano, jog klimato kaita patenka į trijų didžiausių pasaulio problemų sąrašą. Net 41 proc. respondentų iš Lietuvos paminėjo klimato kaitą kaip vieną didžiausių šiandienio pasaulio problemų. Toks mūsų šalies gyventojų vertinimas džiugina, nes žmonės žino apie klimato kaitą ir ja domisi. Deja, paklausti, ar per 6 mėnesius jie darė ką nors, kad pristabdytų klimato kaitą, net 62 proc. atsakė neigiamai.
Atrodo, jog žmonės nusimano tiek apie visuotinį atšilimą, tiek apie klimato kaitą bei jų keliamas grėsmes. Tačiau nusimanyti neužtenka, nes reikia ir veikti. Pradėti reikia nuo savęs ir savo aplinkos, ugdant ekologiškesnio, tvaresnio ir mažiau kenkiančio aplinkai gyvenimo būdo įpročius.
Parengta pagal: http://environment.yale.edu/
