Rugpjūtį dėl musono daugelyje Pietų Azijos rajonų per vieną dieną iškrito net 35 cm kritulių. Vokietijoje ši gegužė buvo lietingiausia per visą istoriją, o balandis tapo pačiu sausringiausiu mėnesiu per praėjusį šimtmetį. Liepą temperatūra Bulgarijoje pasiekė 43 laipsnius, o Maskvoje senus rekordus sumušė gegužės pabaigoje iki 32 laipsnių įkaitęs oras.
Iki metų pabaigos lieka dar keli mėnesiai, tačiau mes jau dabar tapome visos eilės orų kraštutinumų liudininkais, rašo „The Washington Post“. Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija paskelbė, kad šie metai žymiai skiriasi nuo istorinės normos, ir šis faktas dėl mūsų planetą keičiančio visuotinio atšilimo pranašauja kur kas rimtesnes klimato permainas.
Pasak dienraščio, klimato šiltėjimo tendenciją vasario mėnesį patvirtino Tarpvyriausybinė klimato pokyčius tiriančių ekspertų grupė. Ši išvada rėmėsi duomenimis, kad per 11 iš 12 pastarųjų metų buvo užfiksuota kur kas didesnė vidutinė temperatūra, nei per visus kitus metus nuo pat meteorologinių stebėjimų pradžios. Akivaizdu, kad šis procesas tęsis ir šiais metais. Pasaulinė meteorologijos organizacija pranešė, kad šiemet sausis ir balandis visame pasaulyje buvo patys karščiausi per visą stebėjimų istoriją.
„Klimato pokyčių prognozės rodo, kad temperatūros rekordų, karščio periodų ir gausių kritulių bus vis daugiau“, - teigiama organizacijos ataskaitoje. Liūtys Pietų Azijoje pražudė daugiau nei 500 žmonių, 10 milijonų buvo priversti palikti savo namus. Kinijoje, pasak pranešimų, nuo potvynių nukentėjo 13,5 mln. žmonių. Anglijoje ir Velse gegužės, birželio ir liepos mėnesiai buvo patys lietingiausi nuo pat meteorologinių stebėjimų pradžios 1766 m. Dėl potvynių žuvo 9 žmonės, šalis patyrė 6 mlrd. dolerių nuostolių. Birželio pabaigoje per dvi dienas trukusią liūtį šiaurės rytų ir centrinėje Anglijoje per parą prilydavo po 12,5 cm.
Pasak „The Washington Post“, Pasaulinė meteorologijos organizacija kuria ankstyvojo perspėjimo apie ekstremalius orų reiškinius sistemą. Be to, rengiama ir ilgalaikio stebėjimo bei planavimo sistema, turinti padėti labiausiai dėl klimato permainų pažeidžiamoms šalims.
„Vidutinės temperatūros Šiaurės pusrutulyje per antrąją XX amžiaus pusę iš visko sprendžiant buvo pačios didžiausios lyginant su kitais 50 metų periodais per pastaruosius 500 metų, ir ko gero, rekordinės per 1300 metų“, - sakoma organizacijos ataskaitoje.
Pasaulinis atšilimas, manoma, dar labiau suaktyvins orų kraštutinumus, nes pasikeis atmosferos vėjų režimas, o šiltas oras galės sukaupti daugiau drėgmės, aiškina Tarpvyriausybinės klimato pokyčius tiriančių ekspertų grupės Klimato pokyčių fizikos pogrupio vadovas Martinas Manningas. Jo teigimu vieneri kur kas stipresnių liūčių ir neįprastai aukštų temperatūrų metai dar nepatvirtina spartesnių klimato pokyčių, tačiau tokios permainos atitinka ilgalaikes Tarpvyriausybinės ekspertų grupės prognozes.
„Mes prognozavome, kad dėl visuotinio atšilimo išaugs ekstremalių meteorologinių reiškinių skaičius. Potvyniai, sausros ir karščiai visiškai atitinka šias prognozes“, - tvirtina M. Manningas.
Tarpvyriausybinės ekspertų grupė taip pat prognozavo, kad Europa ir JAV kur kas labiau nei kiti pasaulio regionai kentės nuo potvynių, o esantys arčiau pusiaujo – nuo sausrų.
Nacionalinio aplinkos fondo vadovas Philipas Clappas dienraščiui sakė, kad tuo metu, kai D. Britanijoje prasidėjo smarkios liūtys, jis buvo viename Londono oro uostų. Pasak jo, staiga tapo taip tamsu, kad buvo neįmanoma perskaityti užrašų. Liūtis, panašios į kurią jis dar nebuvo matęs per visą savo gyvenimą, truko keturias ar penkias valandas.
„Tai, ką pamačiau, visiškai patvirtino Tarpvyriausybinės ekspertų grupės ir Meteorologijos organizacijos ataskaitos teiginius: su orų ekstremalumais susidursime vis dažniau“, - sakė P. Clappas. „Mane baugina tai, kad viskas vyksta greičiau, nei pranašavo ankstesni klimato pokyčių modeliai. Tai patvirtina, kad „šiltnamio dujų“ kaupimosi efektas ko gero yra pavojingesnis, nei manėme.“
Pasaulinės meteorologijos organizacijos duomenimis klimato ekstremalumai šiemet buvo užfiksuoti daugelyje planetos regionų.
Gegužės mėnesį serija milžiniškų (3 – 3,6 m aukščio) bangų užgriuvo beveik 70 Maldyvų salyno salelių netoli Indijos pakrantės. Tai sukėlė daug nuostolių pridariusį didelį potvynį. Tuo pat metu kitoje Žemės pusėje, Urugvajuje, įvyko didžiausias potvynis nuo 1959 m. – nukentėjo daugiau kaip 110 tūkst. žmonių, buvo padaryta didelė žala pastatams ir žemės ūkiui.
Po dviejų mėnesių žiemai nebūdingi vėjai ir pūgos užgriuvo Pietų Ameriką, kai kuriuose jos regionuose iškrito nepararastai gausus sniegas.
Pietryčių Europą birželį ir liepą du kartus kamavo dideli karščiai. Buvo sumušti temperatūros rekordai: karštis siekė 40 laipsnių. Dešimtys žmonių mirė nuo kaitros, gaisrininkai nuolat kovojo su kilusiais miškų gaisrais. Liepos 23 d. Bulgarijoje buvo pasiektas naujas temperatūros rekordas – termometrai rodė 43 laipsnius karščio.
Pasaulinės meteorologijos organizacijos ataskaita buvo paremta jos narių suteikta informacija, rengiant šį dokumentą prisidėjo JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų valdybos Nacionalinis klimato duomenų centras, Vokietijos ir D. Britanijos valstybinės meteorologijos tarnybos. Šių metų pabaigoje Pasaulinė meteorologijos organizacija paskelbs išsamią ataskaitą apie šių metų pasaulio orus, rašo „The Washington Post“.
