Kitą savaitę bus paskelbtas 2010 metų Nobelio premijos laimėtojas, tačiau Amerikos fizikos institutas jau dabar internete siūlo atspėti laimėtoją.
Norėdamas atspėti laimėtoją bei įvertinti geriausius fizikos mokslo pasiekimus, Amerikos fizikos institutas surengė internetinį balsavimą, kuriame buvo galima pasirinkti vieną iš penkiolikos, instituto nuomone, Nobelio premijos vertų atradimų arba įrašyti savo siūlymą.
Tokie buvo balsavimo laimėtojai:
LED lazerių sukūrimas ir tyrimai. Nick Holonyak; Shuji Nakamura (mėlyno lazerio atradėjas); Robert Hall (pirmojo puslaidininkinio lazerio atradėjas).
LED lazeriai sukėlė tikrą perversmą elektronikoje ir pramonėje, juos rasime ir CD grotuve, ir barkodų skaitytuve, ir sudėtingoje ryšių įrangoje. 15,9% balsų.
Kvantinio pasaulio: kvantinio susiejimo, atomų optikos, dekoherencijos ir kitų keistų atomų pasaulio reiškinių tyrimai.
Alan Aspect, Serge Harouche, Anton Zeilinger, Charles Bennett, Anton Zurek, David Pritchard, Joerg Schmiedmayer, David Wineland, Peter Zoller.
Tikimasi, kad šie tyrimai leis sukurti kvantinius superkompiuterius bei atsakyti į daugelį fundamentalių mokslo klausimų. 11,6% balsų.
Grafeno atradimas. Andre Geim, Kostya Novoselov.
Grafenas – tai viena iš anglies formų, sugebanti sudaryti vieno atomo storio sluoksnius. Nors atrastas tik prieš porą metų, tačiau dėl ypatingų savybių – elektrinio laidumo, ypatingo stiprumo jau plačiai naudojamas nanotechnologijų pramonėje bei elektronikoje. 11,3% balsų.
Anglies nanovamzdelių atradimas. Sumio Iijima, Cees Dekker, Phaeton Avouris, Charles Lieber, Thomas Ebbeson.
Tai – dar viena anglies forma, tačiau, skirtingai nei plokščias grafenas, ji yra ypač plono vamzdelio formos, ir taip pat turi panašių išskirtinių savybių – laidumą elektrai bei šilumai ir tvirtumą. 10% balsų.
Metamedžiagų teorinis numatymas bei jų sukūrimas. Victor Veselago, John Pendry, David Smith, Xiang Zhang, Sheldon Schultz, Ulf Leonhardt.
Metamedžiagos – tai ypatingos medžiagos, turinčios unikalių savybių, kaip neigiamas šviesos lūžio rodiklis. Tikimasi, kad jos ras platų pritaikymą optikoje ir galbūt daugelyje kitų sričių, pavyzdžiui, leis paversti daiktu nematomais. 8,8% balsų.
Chaoso teorijos sukūrimas. Mitch Feigenbaum, Edward Ott, James Yorke, Celso Grebogi, Harry Swinney, Benoit Mandelbrot.
Tai teorija apie sistemas, kurių elgesys laikui bėgant tampa neprognozuojamu. 8,4% balsų.
Fotoninių kristalų atradimas. Eli Yablonovitch, Shawn Lin, John Joannopoulis.
Fotoniniai kristalai gali tapti tokie pat svarbūs optikoje, kokie yra puslaidininkiai elektronikoje. Fotoniniuose kristaluose galima valdyti skirtingų bangos ilgių šviesos sklidimą. 5,9% balsų.
Visatos plėtimosi nustatymas. Adam Riess, Saul Perlmutter, Brian Schmitt.
Tolimų supernovų matavimai leido astronomams nustatyti, kad Visata plečiasi, ir šis plėtimasis ne lėtėja, o greitėja. 5,6% balsų.
Ne Saulės sistemos planetų atradimas. Alexsander Wolszczan, Dale Frail, Paul Butler, Geoffrey Marcy, Michael Mayor, Didier Queloz, David Lathan.
Nauji ypač jautrūs spektroskopiniai matavimai leido astronomams pirmiausia netiesiogiai nustatyti, kurios žvaigždės turi savo planetų, o po to – ir tiesiogiai aptikti šias planetas. 4,7% balsų.
Aukščiausiojo kvarko atradimas. Paul Grannis, Mel Schocket, William Carruthers.
Nobelio premija jau buvo suteikta už kitų kvarkų atradimą, todėl ir aukščiausiasis kvarkas gali nebūti išimtis. 4.4% balsų.
Ką gi, tokia interneto skaitytojų nuomonė, o Nobelio premijos komitetas renkasi jau antradienį, todėl netrukus sužinosime ir jo nuomonę.
