Šalia besisukančios juodosios skylės išspinduliuoti fotonai įsukami ir tarsi įgauna orbitinį kampinį momentą, kuris nuotraukoje (Nature Physics) matomas kaip susuktų laiptų spiralė. Fiksuojant tokią šviesą būtų galima išmatuoti juodosios skylės sukimosi greitį.
Juodųjų skylių tiesiogiai pamatyti ar tiesiogiai matuoti kokias nors jų fizikines savybes neįmanoma, todėl reikia sugalvoti netiesioginių būdų, kaip aptikti ir tyrinėti šiuos gamtos stebuklus. Vienas iš jų yra pasinaudojant šviesos susukimu išmatuoti juodosios skylės sukimosi greitį prie dabartinių teleskopų prijungiant specialius detektorius.
Bo Thidé ir jo kolegų iš Upsalos Kosmoso fizikos instituto atrastas šviesos susukimo efektas paremtas Einšteino reliatyvumo teorija ir patikrintas skaitmeninėmis simuliacijomis. Šviesos bangos, sudarytos iš intensyvumo maksimumų ir minimumų keliaudamos per erdvę sudaro šviesos frontą – įsivaizduojamą paviršių, kuriame vienos šviesos bangos maksimumas sutampa su kitos bangos maksimumu. Šviesai keliaujant šalia juodosios skylės, kiekvienas fotonas įgauna sūkį, kuris pakeičia plokščią bangos fronto paviršių į susuktų laiptų formos paviršių, kurio centras – šviesos spindulio kryptis. Šį efektą galima išmatuoti mūsų galaktikos centre esančioje juodojoje skylėje.
Thidé kartu su savo komanda peržiūrės Paukščių tako centrinės juodosios skylės radijo stebėjimų duomenis ir patikrins tiek savo, tiek bendrąją reliatyvumo teorijas.
