Per Heloviną žemėje matome zombius ir vampyrus, tačiau retai susimąstome, kad virš mūsų galvų, danguje, nuolat egzistuoja patys įvairiausi monstrai.
Kosmosas yra pilnas baisių reiškinių, pradedant nuo žvaigždžių, kurios išsiurbia kitų kosminių kūnų gyvybę iki didžiųjų juodųjų skylių, kurios yra milijardus kartų didesnės už mūsų saulę. Taigi, Helovino proga „Yahoo.com“ pateikia šiurpinančių kosmoso monstrų sąrašą.
Nemari planeta
Daug astronomų yra apibėrę žemėmis Fomalhaut b planetą, tačiau ji vis atgyja.
2008 astronomai, naudodami NASA teleskopą, pranešė apue didžiulę planetą, skriejančią aplink ryškią Fomalhaut žvaigždę, esančią už 25 šviesmečių nuo saulės. Kiti tyrėjai abejojo tokios planetos egzistavimu ir teigė, kad tyrėjai greičiausiai pastebėjo tik didžiulį dulkių debesį.
Tačiau tyrimai, atlikti 2004 ir 2006 metais taip pat patvirtina šios planetos egzistavimą.
Žvaigždės-zombiai
Kai kurios žvaigždės grįžta į gyvenimą labai žiauriais ir dramatiškais būdais. Astronomai tokias žvaigždes-zombius vadina Ia tipo supernovomis – didžiuliais ir galingais sprogimais, kurie ištaško žvaigždžių dalis po visatą. Jos sprogsta dvinarėse sistemose, kuriose būna bent po vieną mažąją nykštukę – mažą, labai tankią žvaigždę, kuriose nebevyksta branduolinė sintezė. Baltosios nykštukės yra „mirę“, tačiau jos gali keistis. Jos gali griausmingai, nors ir trumpam, sugrįžti per didžiulį supernovos sprogimą, kuomet susiurbia medžiagas iš kitų žvaigždžių ar su jomis susilieja.
Žvaigždės-vampyrai
Kaip ir vampyrai, kai kurios žvaigždės išlieka jaunos tik siurbdamos gyvybines jėgas iš bejėgių aukų.
Žvaigždės-vampyrai yra žinomos kaip „mėlynosios atsilikėlės“, kurios elgiasi kaip daug jaunesnės už tas kaimynes su kuriomis kartu susiformavo. Jos daug karštesnės ir atrodo mėlynesnės. Mokslininkai mano, kad taip nutinka dėl tų žvaigždžių savybės siurbti vandenilio mišinį iš aplinkinių žvaigždžių.
Gigantiškos juodosiosios skylės
Juodoji skyle (nuotr. Yahoo.com)
Juodosios skylės atrodo lyg mokslines fantastikos dalykas – nesuvokiamo tankumo objektai, kurių gravitacija tokia smarki, kad jau pasipriešinti negali net šviesa. Tačiau jos realios, ir, beja, gana dažnos visatoje. Astronomai mano, kad didžiausios juodosios skylės slypi kiekvienos galaktikos centre, įskaitant ir mūsų Paukščių taką.
Labiausiai juodosioms skylėms tinkantis aprašymas būtų „supremasyvios“, kadangi jos yra sunkiai protu suvokiamo dydžio. Neseniai mokslininkai atrado dvi juodąsias skyles, kurių kiekviena sveria maždaug tiek pat kiek 10 milijardų saulių.
Beribis kosmoso juodumas
Jei bijote tamsos, tai kosmosas jums tikrai netinkama vieta. Čia, labai toli nuo raminančių namų šviesos, karaliauja absoliuti tamsa. Pasak mokslininkų, kosmosas yra juodas, nes jis labai tuščias. Nors trilijonai žvaigždžių yra išsibarsčiusios kosmose, tiesiog nėra pakankamai molekulių, pasklidusių didžiuliuose atstumuose, nuo kurių žvaigždžių šviesa galėtų atsispindėti ir sklaidytis.
Raganų šluotos ir vorai
Vaiduoklio galvos ūkas (nuotr. Yahoo.com)
Dangūs yra pilni kikenančių raganų, šviečiančių kaukolių ir visa matančių akių – tiesą pasakius, bet kokių pabaisų ar monstrų, kokius tik galite įsivaizduoti.
Šias formas matome išsisklaidžiusių svytinčių dujų ir dulkių sankaupose, vadinamose ūkais. Kosminių tarantulų ir raganų šluotų matymas yra pavyzdys pareidolijos, psichologinio reiškinio kada žmogaus smegenys atpažįsta tam tikras formas bet kokiose vaizdiniuose.
Asteroidai žudikai
Viršuje išvardyti reiškiniai gali būti laikomi baisiais abstakčia prasme, kadangi jie nekelia pavojaus žmonijai. Visai kitoks atvejis yra asteroidai, kurie prašvilpia pavojingai arti žemės.
Susiduręs su žeme kosminis akmuo, kurio skersmuo yra apytiksliai vienas kilometras, gali nušluoti nuo žemės paviršiaus visą civilizaciją. Ir netgi tie asteroidai, kurių skersmuo yra apie 40 metrų gali padaryti didžiulės žalos, jei trenksis į tankiai apgyvendintą vietovę.
Asteroidai yra labai svarbūs gyvybei žemėje; apytiksliai 10 kilometro skersmens kosmoso akmuo prieš 65 milijonus metų greičiausiai nušlavė dinozaurus nuo žemės paviršiaus. Laimei mokslininkai nuolat stebi kosmosą ir ieško potencialiai pavojingų kosmoso akmenų, kurių trajektoriją galima pakeisti – jei, žinoma, yra pakankamai laiko.
Aktyvi saulė
Saulė sudaro sąlygas žemėje vystytis gyvybei, bet ji nėra tokia švelni. Joje kas kiek laiko kyla audros, kurios turi žalingą poveikį radijo komunikacijai, satelitinei navigacijai ir energijos tinklams žemėje. Pastaruoju metu tokių audrų padaugėjo, nes saulė pasiekė savo ypatingai aktyvų periodą 11 metų cikle. Tyrėjai tikisi didžiausio aktyvumo 2013 metais.