Du psichologai aiškinosi, kodėl dauguma žmonių yra linkę baltą spalvą susieti su gėriu, o juodą – su blogiu.
Balta ir juoda spalvos moralinę prasmę įgijo gerokai anksčiau, nei žmoniją paveikė šiuolaikinė „Holivudinė“ kultūra. Išties, kai kurie mokslininkai mano, jog šiandieninis pasąmoninis tamsių ir nuodėmingų polinkių suvokimas savo šaknimis siejasi su iš praeities atkeliavusia nešvaros ir infekcijų baime.
Du Virdžinijos universiteto (JAV) psichologai Gary`is D. Shermanas ir Geraldas L. Clore`as nutarė šią provokuojančią idėją ištirti laboratorinėmis sąlygomis. Jų tikslas buvo nustatyti, ar šios metaforos reiškia ne daugiau nei paprastą retorinį susiejimą, ar įkūnija gilią moralinę prasmę. Pradžiai jie nutarė išanalizuoti sąsajas tarp baltos spalvos ir dorybės bei tarp juodos spalvos ir nuodėmės.
Eksperimentams psichologai adaptavo dar ketvirtajame dešimtmetyje sukurtą Stroop`o testą, pagal kurį analizei pasitelkiamas žmogaus reakcijos laikas. Testo metu spalvas reiškiantys žodžiai atspausdinami kitokios spalvos tekstu – pavyzdžiui, žodis „mėlyna“ gali būti geltonomis raidėmis. Teste dalyvaujantis asmuo privalo greitai pasakyti matomą spalvą, o ne žodžio prasmę. Užduotis nėra lengva, kadangi mūsų sąmonė nori perskaityti žodį, o ilga reakcijos trukmė laikoma kognityvinio konflikto arba disonanso požymiu.
G. Shermano ir G. L. Clore`o adaptuotoje eksperimento versijoje savanoriai asmenys turėjo perskaityti ne spalvų pavadinimus, o stiprias moralines reakcijas sukeliančius žodžius: pavyzdžiui, godumas ir kilnumas. Kai kurie žodžiai buvo atspausdinti juodu tekstu, kai kurie – baltu. Demonstravimo metu jie akimirksniui blykstelėdavo ekrane.
Pagal originalią Stroop`o testo versiją, greitas reakcijos laikas būdavo siejamas su tam tikra sąmonės „automatika“ ir natūralumu; delsimas buvo laikomas sąvokų sąsajos nebuvimo požymiu.
Šįkart mokslininkai norėjo išbandyti, ar subjektai automatiškai susieja amoralumą su juodumu (t.y. juodu tekstu), o dorumą – su baltumu. Didelis teksto rodymo greitis turėjo eliminuoti galimai melagingus „parodymus“. Ir išties – kai geras savybes reiškiantys žodžiai buvo atspausdinti balta spalva, o blogas – juoda, reakcijos laikas buvo daug trumpesnis nei spalvas apkeitus vieną su kita.
Lygiai taip pat, kaip mes pasąmoningai „žinome“, jog citrina yra geltona, mes akimirksniu skiriame, jog blogis yra tamsus, o gėris yra šviesus. Kodėl gi egzistuoja tokia sudėtinga asociacija? Viena galimybė yra ta, jog metafora yra daug sudėtingesnė nei mes manome. Ji įkūnija ne tik teisybę ir neteisybę, bet ir tyrumą bei užterštumą. Pagalvokite apie metaforą „naujai iškritęs sniegas“ – jis ne tik baltas, bet ir pasižymintis savotišku skaistumu, tarsi nuotakos suknelė. Juodumas ne tik ištepa, bet ir palieka dėmes, sugriauna tyrumą.
Laikydamiesi tokios prielaidos, psichologai atliko dar vieną eksperimentą, pridėdami moralinio „suterštumo“ pojūtį. Tyrinėtojai kai kuriems savanoriams specialiai paskatindavo mintis apie blogį, prieš tyrimą duodami paskaityti istoriją apie savanaudį ir amoralų teisininką. Gauti rezultatai buvo palyginami su savanoriais, kuriems analogiškai buvo skatinamos „etiškos“ mintys.
Pagal psichologų prielaidą, moraliai „nešvariai“ besijaučiantys žmonės testo metu turėjo greičiau susieti amoralumą su juodumu, ir tai išties pasitvirtino. Negana to, mokslininkai ryšį nustatė pasitelkdami mažiau griežtas moralumo arba amoralumo sąvokas, įskaitant tokius žodžius kaip dieta, paskalos, pareiga, vakarėliai, pagalba ir taip toliau. Kitaip tariant, žmonės, kuriems buvo sukelta tamsių minčių, blogį siejo ne tik su nusikaltimais ir apgaule, bet ir neatsakingumu, nepatikimumu ir savanaudiškumu.
Šis rezultatas yra gan įtikinamas įrodymas, jog ryšys tarp juodo ir blogio nėra vien tik metafora, prie kurios mes pripratome bėgant metams. Tai greičiau yra gili nešvaros ir infekcijų baimės asociacija, atsiradusi gilioje senovėje. Tačiau G. Shermanas ir G. L. Clore`as į šį klausimą norėjo pažvelgti iš dar kitos pusės. Jie patikrino, ar sąsaja tarp nedorybės ir juodumo tikrai atitinka sąryšį tarp suteršimo ir tyrumo.
Šiuo tikslu jie pasitelkė „sąžinės švarumo“ koncepciją, kuri dažnai pasireiškia per asmeninės higienos suvokimą. Mokslininkai padarė prielaidą, jog „savęs išgryninimo poreikis“ gali lemti didesnį asmeninei higienai ir butinei tvarkai palaikyti skirtų produktų pomėgį. Rezultatai buvo vienareikšmiai.
Rugpjūčio mėnesį žurnale „Psychological Science“ publikuotame straipsnyje autoriai rašo, jog itin švarai palaikyti skirtus produktus mėgstantys žmonės greičiau susieja moralę su balta spalva, o amoralumą – su juoda. Tačiau rezultatai turi ir išties įdomią smulkmeną: tokia asociacija buvo nustatyta tik porai asmeninės higienos produktų – muilui „Dove“ (angl. balandis, taikos karvelis) ir dantų pastai „Crest“ (angl. viršūnė, ketera). Kiti tokio tipo produktai minėtosios asociacijos nepaskatindavo.
Toks atradimas gali paaiškinti mūsų išankstinius rasinius nusistatymus. Nors mokslininkai netyrė, ar skirtingų rasių žmonės vienodai atlieka Stroopo pagrindu sukurtą testą, kitų tipų pasąmoniniams sąryšiams analizuoti skirti tyrimai rodo, jog pasąmoninės sąsajos gali skirtis.
