Didėjanti anglies dvideginio koncentracija Žemės atmosferoje stiprina jos poveikį palydovams ir gali prailginti jų buvimą orbitoje, skelbia mokslininkai.
JAV karinio jūrų laivyno laboratorijos mokslininkų atlikti matavimai atskleidė, kad dėl pasaulinio atšilimo didėjantis anglies dvideginio kiekis atmosferoje mažina atmosferos trintį su žemose orbitose skriejančiais kosminiais aparatais. Dėl tokio poveikio jų orbitos keičiasi lėčiau, o tai reiškia, kad nebenaudojami palydovai ir jų nuolaužos, vadinamos kosminėmis šiukšlėmis, ilgiau išliks sąlyginai žemose orbitose.
Šis atradimas liudija, kad klimato pokyčiai, susiję su anglies dvideginio kiekio didėjimu atmosferoje, gali turėti kur kas toliau siekiančių pasekmių, skelbia „Space.com“. Pasak mokslininkų, arčiausiai Žemės paviršiaus esančiuose atmosferos sluoksniuose anglies dvideginis veikia kaip šilumą sulaikančios šiltnamio dujos. Jo koncentracijos didėjimas dėl žmogaus veiklos yra pagrindinė Žemės paviršiaus šiltėjimo priežastis.
Tačiau aukščiausiuose atmosferos sluoksniuose anglies dvideginis yra šaldantis veiksnys, sakoma pranešime. Arčiausiai kosmoso esančiuose Žemės atmosferos sluoksniuose svarbiausi anglies dvideginio reakcijų efektai kyla dėl jo susidūrimų su deguonies atomais. Tokų susidūrimų metu sužadintos anglies dvideginio molekulės ima spinduliuoti šilumą. Didesniame nei 50 km aukštyje esantis anglies dvideginio sluoksnis yra pernelyg plonas, kad molekulės galėtų vėl sugerti šį šilumos kiekį, tad didžioji dalis jos išspinduliuojama į kosminę erdvę. Dėl to dar labiau šaldoma aukštutinė atmosferos dalis.
Atšalusi viršutinioji atmosferos dalis susitraukia, o dėl to sumažėja stabdantysis jos poveikis Žemės palydovams ir kosminėms šiukšlėms, teigia tyrimo autoriai. Dėl sumažėjusios trinties palydovai ilgiau išsilaiko savo orbitose prieš priartėdami prie atmosferos pakraščio ir sudegdami tankiuosiuose jos sluoksniuose.
JAV mokslininkai nustatė, kad anglies dvideginio ir anglies viendeginio, kuriuos jie sąlyginai kartu pavadino COx, koncentracija maždaug 100 km aukštyje virš Žemės paviršiaus per praėjusius 8 metus smarkiai padidėjo. 2004 - 2012 m. COx koncentracija šioje atmosferos dalyje buvo matuojama naudojant Kanados palydovo SCISAT-1 spektrometrą, skirtą atmosferos cheminės sudėties tyrimams. Kadangi Saulės ultravioletiniai spinduliai gali suskaidyti anglies dvideginio molekules į anglies monoksidą ir deguonį, mokslininkai, siekdami susidaryti aiškesnį vaizdą, kaip bėgant laikui keičiasi CO2 koncentracija, matavo ir anglies monoksido kiekį. Saulės aktyvumas ir ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas gali būti skirtingas įvairiais metais.
Nustatyta, kad dabartinė anglies dvideginio koncentracija maždaug 100 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus yra maždaug 225 dalys iš milijono. Troposferoje, arčiausiai planetos paviršiaus esančioje atmosferos dalyje, šių dujų koncentracija yra 390 dalių iš milijono.
„Dabar turime tiesioginį įrodymą, kad pagrindinis aukštutinės atmosferos pokyčių veiksnys kinta“, – pareiškė tyrimui vadovavęs atmosferos fizikos specialistas Johnas Emmertas. Pasak jo, COx koncentracija viršutiniame atmosferos sluoksnyje didėja 10 dalių iš milijono greičiau, nei buvo numatyta aukštutinės atmosferos kaitos modeliuose. Mokslininkai mano, kad toks padidėjimas gali būti siejamas su netikėtai stipriu oro sluoksnių tarp apatinės ir aukštutinės atmosferos maišymusi ir sustiprėjusia cirkuliacija.
