Šie metai pasižymi tuo, kad iš pagrindų pasikeitė nerašytos žaidimo taisyklės tarp žmonių ir daiktų.
Šiais metais vieni nugalėjo kosmosą pasitelkę „garažines technologijas“ ir įrodinėdami, kad raketa gali kainuoti ne daugiau už automobilį. Kiti išradinėjo naujas transporto rūšis ir davė pradžią utopijoms, kaip antai milžiniškiems dirižabliams.
Pirmą straipsnio dalį skaitykite čia.
Smegenų mankšta
„Pažinimo talentą galima „užsiauginti“ kaip raumenis“, – įsitikinęs Kunalas Sarkaras, kompanijos „Lumosity“ įkūrėjas. „Lumosity“ – internetinis tinklalapis, kuriame vartotojams siūlomos protą lavinančių galvosūkių serijos. Šiuo metu jau 14 mln. žmonių iš 180 šalių arba užmokėjo už prisijungimą prie „Lumosity“ (15 dolerių mėnesio mokestis, 80 dolerių – metinis), arba užsikrovė „iPhone“ programėlę. „SharpBrains“ analitikai suskaičiavo, kad naujoji „smegenų mankštos“ rinka 2015 metais sieks 2 mlrd. dolerių. Tokie vertinimai tikrai padarė įspūdį investuotojams: neseniai K. Sarkaro kompanija iš jų gavo papildomus 32 mln. dolerių. „Dabar dauguma iš mūsų dirba tokiose srityse, kur sėkmę ar nesėkmę lemia tik tai, kaip efektyviai funkcionuoja mūsų pilkoji medžiaga“, – sako K. Sarkaras. Todėl „Lumosity“ tinklalapio auditorija (tai marketologų nekenčiama kategorija) visi – nuo sekretorių iki bankininkų–investuotojų, nuo programuotojų iki aktorių. XX amžiuje tobulinimasis tapo svarbiausiu žmogaus požiūrio į save patį dalyku. Greičiausiai, „smegenų mankšta“ šiame amžiuje taps tokia pačia sveiko gyvenimo būdo dalimi, kaip praėjusiame – kūno mankštinimas ir tobulinimas.
Pamokoms pasibaigus
Tinklalapyje Khanacademy.com dabar galima rasti apie 87 mln. beveik visų mokyklinės programos dalykų vaizdo pamokų. 2004 metais MIT absolventas iš Bangladešo Salmanas Khanas ėmė mokyti matematikos savo pusseserę Nadią. Jis piešė vaizdo pamokas paprastutėje „Yahoo!“ programėlėje „Doodle Notepad“ ir perkeldavo jas į „YouTube“. Pamažu pamokos tapo tokios populiarios, kad „Khanacademy“ projektas gavo finansavimą iš „The Bill & Melinda Gates Foundation“ ir „Google“.
„Ateities mokykla – tai kada mokiniai 20 proc. laiko praleidžia, žiūrėdami vaizdo medžiagą ir darydami pratimus pagal savo pačių pasirinktą grafiką, o likusius 80 proc. – konstruodami robotus, kurdami muziką arba piešdami paveikslus“, – sako S. Khanas. „Khanacademy“ gali padaryti švietimo srityje tokią pačią revoliuciją, kokią „Wikipedia“ padarė informacijos paieškoje. Milžiniška žinių apimtis jau yra internete, o jų rodymo kokybė sparčiai auga. Didėja paslaugų, suteikiančių galimybę besimokantiems statytis savo universitetus, kiekis ir gerėja jų kokybė. „Mes suteikiame galimybę besimokantiems stebėti žmogų, kuris sprendžia problemą ir garsiai mąsto“, – sako „Khanacademy“ įkūrėjas.
Inovacijos susidėjus
„Coffee Joulies“ – tai mažos metalinė „pupos“ iš specialios medžiagos, kurios įgalina greitai padaryti, kad jūsų kavos temperatūra būtų tinkama gerti. Per karštą kavą pupos ataušins iki 60 laipsnių, šaltą – sušildys.
Pirmosios investicijos į termopupų“ gamybą sudarė 307 tūkst. dolerių. „Coffee Joulies“ – vienas iš 10 tūkst. projektų, kuri buvo finansuojami per tinklalapį Kickstarter.com. Modelis, pagal kurį dirba „Kickstarter“, vadinamas minios finansavimu "crowd-funding". Verslininkai, režisieriai, muzikantai – bet kurie inovatoriai gali čia pateikti paraiškas pinigams gauti. Skirtingai nuo įprastinių investicijų šis modelis nenumato perduoti „investuotojui“ akcinio kapitalo dalies. Projektas, gavęs finansinę paramą, gali padovanoti savo „investuotojui“ išleisto gaminio egzempliorių arba paminėti jį, tarkime, filmo titruose. Priešdėlis „kraud“ (angl. crowd – minia), reiškiantis kolektyvinį indėlį į tam tikrą procesą, atsirado 2006 metais žurnalo „Wired“ dėka, „online servisai“ bendram kokio nors gero dalyko bendram finansavimui – prieš porą metų.
Socialinis darbuotojas
2011 metų gegužės 19 dieną Reido Hoffmano turtas bemaž padvigubėjo. Tiktai per parą jo įkurto socialinio tinklo „LinkedIn“ kapitalizacija išaugo iki 9 mlrd. dolerių.
2011-ieji tapo suinteresuotumo profesiniais tinklais didėjimo metais. Rusiškas „LinkedIn“ analogas – tinklas Professionaly.ru pritraukė „Open Capital“ fondo investicijų už 2,5 mln dolerių. Beje, „LinkedIn“ auditorijos dydis atrodo menkas, lyginant su 800 mln. „Facebook“ vartotojų. Šiųmetė tendencija – „Facebook“ „socialinio pastiprinimo“ priedų („Jobvite“, „BranchOut“ ir „BeKnown“) atsiradimas. Jie vartotojams suteikia galimybę matyti laisvas vietas tose kompanijose, kur dirba jų draugai. „Kam kurti atskirus profesinius tinklus, jeigu galima ant „Facebook“ pastatyti papildomą profesinių funkcijų antstatą ?“ – sako „BranchOut“ įkūrėjas Rickas Marini.
Skraidantis laivas
Hajao Mijadzaki animacinio filmo „Laputo dangiška pilis“ herojai skraido keistais laivais, panašiais lyg ir į dirižablius, lyg ir į gigantiškus lėktuvus. Kanadietis verslininkas Harry Elliottas, kompanijos „Hybrid Air Vehicles“ generalinis direktorius, nusprendė paversti hibridinius orlaivius realybe. Šiais metais jo kompanija sudarė sutarčių tokiems laivams kurti Kanadoje už 3,3 mlrd. JAV dolerių. Skraidančiame aparate įsikūnija dirižablio ir įprastinio lėktuvo savybės. Jis naudoja helio keliamąją jėgą, tačiau aerodinamine forma panašus į sparną. Jis gali skraidyti ištisas savaites ir nutūpti bet kur. Pagrindinė naujųjų orlaivių funkcija – sunkių krovinių transportavimas. Australų hibridinio laivo, kurį kuria firma „Aereon 26“, keliamoji galia sudarys 150 tonų. Dar viena Kanados kompanija „Solar Ship Inc.“ kuria orlaivį, varomą saulės baterijomis. Hibridinių orlaivių „Hybrid Air Vehicles“ gamyba bus pradėta šiais metais, o eksploatacija – 2014-ais. „Mes tikimės iš naujo pradėti lengvųjų orlaivių epochą, kuri baigėsi 1937 metais po „Hindenburgo“ katastrofos“, – sako H. Elliottas.
Grožis nugalėjo
„Be mokslo galima, be duonos įmanoma, vien tik be grožio neįmanoma, nes visiškai nebus ką veikti“, – sakė Stepanas Verchovenskis F. Dostojevskio romane „Velniai“. Ši frazė – puikus epigrafas kompanijos „Apple“ paskutiniosioms ketvirtinėms ataskaitoms. Kai 1997 metais Michaelio Dello, „Dell“ įkūrėjo, paklausė, kaip jis išvestų „Apple“ iš krizės, jis pasakė: „Išformuočiau kompaniją ir grąžinčiau pinigus akcininkams“. Tačiau 2011 metų trečiajame ketvirtyje „Apple“ „estetai“ pasiekė 28,57 mlrd. dolerių apyvartą ir gavo rekordinį pelną – 7,31 mlrd. dolerių. Palyginimui: „techninės“ kompanijos „Dell“ apyvarta antrajame šių metų ketvirtyje – apie 15 mlrd. dolerių, o pelnas – tik 900 mln. dolerių. Dar vieno „Apple“ konkurento – kompanijos „HP“ – apyvarta buvo 31,2 mlrd. dolerių, o pelnas – 2 mlrd. dolerių.
Iš nišinių „žaisliukų“ gamintojos „Apple“ tapo stambiausia technologijos kompanija. Jos vertė – 354 mlrd. dolerių, ji pusantro karto aplenkė savo varžovą „Microsoft“ (kapitalizacija – 209 mlrd. dolerių). 2011 metai tapo „Apple“ triumfo metais, kadangi ji siekė savo gaminių estetinio tobulumo.
Grybinis kodas
Venecija, kaip žinoma, skęsta. Galima be perstojo atstatinėti sugriautas vietas. Bet galima statyti pastatus iš medžiagų, kurios pačios remontuosis, siūlo britų tyrinėtoja Rachelė Butler. „Materija galėtų pati kurti reikiamą formą“, – sako ji. Technologija, kurią propaguoja R. Butler, yra „protoląstelių“ – cheminių struktūrų, esančių ant ribos tarp gyvosios ir negyvosios materijos, panaudojimas. Protoląstelės gali vykdyti medžiagų apykaitą su aplinka, daugintis ir augti. Kaip yra sumaniusi R. Butler, jos augins Venecijos pastatų pagrinde pamatus iš klinčių ir vietoje suirusių dalių pastoviai kurs naujas. Skylaris Tibbits iš „MIT“ taip pat norėtų padaryti į gyvus padarus panašių daiktų. Tuo tikslu jis konstruoja „protingas detales“, kiekviena iš kurių dėl įmontuoto procesoriaus „žino“ konstrukcijos schemą. O Ebenas Bayeris, firmos „Ecovative Design“ įkūrėjas, panaudoja gatavas „biologines mašinas“: jis siūlo pakeisti plastiką grybais ir auginti iš jų detales. „Tai, ką mes darome, – pirmieji žingsniai. Daiktai visiškai gali augti kaip organizmai, ir tai būtų pati didžiausia techninė revoliucija“, – įsitikinęs E. Bayeris.
Susiję straipsniai:
Daiktų revoliucija: taisyklės tarp daiktų ir žmonių kinta (I)
