Projekto, kuriam vadovavo Andrew Williamsas iš Lesterio universiteto kosmoso centro, vykdytojai aptiko „gyvūninius“ garsus, skambančius tamsiame, šaltame, vakuuminiame kosmose.
Andrew Williamsas, Lesterio universiteto multimedijos kompozitorius, atskleidė dar negirdėtus garsus, sklindančius kosmoso erdvėje. Buvo įrašyti radijo triukšmai, kuriuos skleidžia elektronai, kertantys viršutinę Žemės atmosferos dalį.
Palydovų įrašyti garsai buvo paversti į girdimus mūsų ausiai. Naudodamasis 2001-ųjų liepos 9-osios dieną palydovų surinktais duomenimis, Williamsas sudėjo juos į vieną garso kompoziciją, pavadintą „Choras“ (angl. Chorus), kuri atskleidžia trumpus, didėjančio dažnio tonus, sukeliamus elektronų smūgių.
Kita kompozicija yra sukurta iš Saulės vėjo plazmos srautų sukuriamo garso, užregistruoto NASA /ESA SOHO palydovo. Saulės vėjas – tai elektringųjų dalelių (protonų, elektronų, alfa dalelių) plazmos srautas, sklindantis nuo Saulės. Galimi trumpai trunkantys, greiti pliūpsniai iki 2 000 km/s greičiu. Tolydus Saulės vėjas dvelkia iš vadinamųjų vainiko skylių, o gūsiai tvoskia iš aktyviųjų sričių, kur juoduoja dėmės ir griaudi žybsniai.
Williamsas pastebėjo, jog elektronų, kertančių viršutinę Žemės atmosferos dalį, sukuriamas garsas be galo panašus į paukščių giesmes. Tuo tarpu žemo dažnio saulės vėjo garsas primena pulsuojantį ritmą, kompozitoriaus manymu, labai panašų į mūsų širdies dūžius.
„Buvau gerokai šokiruotas, kokie panašūs yra elektronų smūgių į Žemės atmosferą garsai ir paukščių giesmės. Iš tiesų, labai keista girdėti, kad kosmose galima rasti garsų, kurie skambėtų lyg būtų skleidžiami gyvūnų“, – stebėjosi A. Williamsas.
