saulės vėjas

D. Britanijos mokslininkai pranešė aptikę įrodymų, kad Saulės aktyvumas gali daryti įtaką žaibavimo Žemėje dažnumui, skelbia BBC. Pasak tyrėjų, per 40 dienų po to, kai saulės vėjo gūsiai pasiekia Žemę, visoje Europje fiksuojamas didesnis žaibo iškrovų skaičius ir didesnis jų galingumas. Nuolatinis Saulės aktyvumo stebėjimas naudojant specializuotus palydovus padėtų dar prieš kelias savaites prognozuoti žaibavimo intensyvumą, sakoma pranešime.

Saulę stebinti NASA kosminė observatorija SDO (Solar Dynamics Observatory) mūsų žvaigždėje užfiksavo keistą reiškinį: aukštutinėje Saulės atmosferos dalyje pasirodė keturkampio formos skylė. Šis tamsus stačiakampio pavidalo plotas yra vadinamoji Saulės vainiko skylė, skelbia „Space.com“. Tai tokia sritis Saulės atmosferoje, iš kurios į kosmosą labai dideliu greičiu veržiasi Saulės vėjas, elektringų dalelių plazmos srautas.

Projekto, kuriam vadovavo Andrew Williamsas iš Lesterio universiteto kosmoso centro, vykdytojai aptiko „gyvūninius“ garsus, skambančius tamsiame, šaltame, vakuuminiame kosmose. Andrew Williamsas, Lesterio universiteto multimedijos kompozitorius, atskleidė dar negirdėtus garsus, sklindančius kosmoso erdvėje. Buvo įrašyti radijo triukšmai, kuriuos skleidžia elektronai, kertantys viršutinę Žemės atmosferos dalį. Palydovų įrašyti garsai buvo paversti į girdimus mūsų ausiai.

Mėnulio uolienose randami stiklo rutuliukai leidžia manyti, kad Žemės palydovo paviršiuje matomas vanduo atsirado iš Saulės vėjo. Šie rezultatai parodo, kad ir kiti oro neturintys Saulės sistemos kūnai savo paviršiuje gali turėti vandens, teigia tyrėjai. Daugybę metų nesiliovė diskusijos, ar Mėnulyje buvo sušalusio vandens, ar ne. Neseniai atlikti tyrinėjimai patvirtino, kad Mėnulį išties drėkino vanduo, nors jo paviršius sausesnis nei bet kurios dykumos Žemėje, rašo SPACE.com.

Jei vadinamieji magnetiniai portalai iš tikrųjų jungia paralelinius pasaulius, gali būti, kad 2014 metais sužinosime, kur yra slaptas įėjimas į juos. NASA pranešė 2014 metais planuojanti pradėti kosminę MMS (Magnetospheric Multiscale Mission) misiją, kurios metu keturi JAV kosminiai aparatai su magnetinių laukų ir didelės energijos dalelių detektoriais tirs Žemės magnetosferą ir stebės vadinamųjų magnetinių portalų susidarymą ir jų elgesį.

Saulė tarpžvaigždine erdve juda lėčiau nei manyta, o tai reiškia, kad didžiulė smūginė banga, kuri, kaip teigta, yra priešais Saulę, iš tiesų gali neegzistuoti. Šis naujas atradimas gali turėti įtakos mokslininkų žinioms apie didelės energijos kosminius spindulius, galinčius kelti grėsmę astronautams, teigia tyrėjai. Saulė ir jos planetos apsuptos krūvį turinčių dalelių ir magnetinių laukų burbulo, kuris vadinamas heliosfera.

Europos kosmoso agentūra (ESA) planuoja įvykdyti itin ambicingos kosmoso misijos planus – ištirti Saulės elgseną iš palyginti labai arti. Bbc.co.uk ir newser.com rašo, kad „Solar Orbiter“ pavadinimo zondas veiks vos už 42 milijonų kilometrų nuo mūsų didžiosios žvaigždės. Tai mažiausias atstumas, kokiu prie Saulės yra prisiartinęs koks nors kosminis laivas. Ši įspūdinga misija bus rengiama po šešerių metų – 2017-aisiais. Kosminis laivas bus padengtas ypač karščiui atsparia medžiaga.

Saulės vėjo panaudojimas kosminėms kelionėms – pakankamai sena, tiesa, kol kas neįgyvendinta idėja. Tačiau mokslininkai pasiūlė dar vieną galimą jo panaudojimą.