Bruce'as Willisas ir atominė bomba nebūtų galėjusi apsaugoti Žemės nuo sunaikinimo, susidūrus su didžiuliu asteroidu, tvirtinama tyrime.
Jame analizuojamas Michealo Bay 1998 metų filmo „Armagedonas“ mokslinis pagrįstumas.
Filme B. Willisas, naftos gavybos ekspertas, planetą nuo sunaikinimo sugeba apsaugoti apskrisdamas Mėnulį, nusileisdamas asteroido, keliančio pavojų Žemei, paviršiuje ir jo centre susprogdindamas vandenilio bombą.
Šis herojiškas veiksmas, kurį atliekant labai praverčia B. Williso patirtis dirbant naftos gręžiniuose, padalina asteroidą į dvi lygias dalis, kurios atsiskiria ir praskrieja pro abi Žemės puses jos nepaliesdamos, o žmonija išgelbėjama nuo išnykimo.
Tačiau tokio sumanymo efektyvumu suabejojo grupė fizikos studentų, kurie tvirtina, kad žmonija neturi pakankamai didelės bombos, kurią galėtų tokiu atveju panaudoti.
Matematinė atvejo analizė parodė, jog norint, kad B. Williso sumanymas pasiteisintų, jis turėtų naudoti vandenilio bombą, milijardą kartų galingesnę nei Sovietų Sąjungos „Didysis Ivanas“. Tai galingiausias sprogmuo, detonuotas Žemėje.
Naudodami filme pateiktą informaciją apie asteroido dydį, tankį, greitį ir atstumą nuo Žemės, Lesterio universiteto studentai nustatė, kad norint padalinti asteroidą į dvi lygias dalis, kurios aplenktų Žemę, reikėtų 800 trilijonų teradžaulių energijos.
Palyginimui, „Didžiojo Ivano“, kurį Sovietų Sąjunga išbandė 1961 metais, sukurta energija siekė tik 418 tūkst. teradžaulių.
Neturint pakankamai energijos, vienintelis būdas Armagedono misiją įvykdyti sėkmingai, būtų detonuoti bombą išoriniame Koiperio žiedo, Saulės sistemos regiono, esančio už Neptūno orbitos, išoriniame pakraštyje.
Koiperio žiede yra daugybė ledo kūnų ir į Plutoną panašių nykštukinių planetų, tačiau vos keli daug geležies turintys asteroidai, panašūs į tą, kuris vaizduojamas „Armagedone“, taigi mažai tikėtina, kad jis būtų atkeliavęs iš taip toli, pridūrė mokslininkai.
Benas Hallas, vienas iš straipsnio „Ar Bruce'as Willisas galėtų išgelbėti pasaulį?“, paskelbto žurnale „Special Physics Topics“, autorių, teigė: „Man tikrai patiko filmas „Armagedonas“ ir iki šiol niekada nesvarsčiau, ar jame esantys moksliniai dalykai yra tikėtini. Tačiau pažiūrėjęs jį dar kartą dėl daugelio aspektų buvau skeptiškesnis.“
„Režisieriai bando pasiekti, kad filmai būtų moksliškai tikslūs, tačiau didžioji dalis problemų susiveda į tai, ką galima, ir ko negalima padaryti. Taigi mokslas falsifikuojamas, kad filmas žiūrovams būtų įdomesnis ar patrauklesnis vizualiai“, – kalbėjo jis.
Paskesniame tyrime keturi studentai taip pat apskaičiavo, kad „Hubble“ kosminis teleskopas, galingiausias teleskopas, kurį buvo galima naudoti 10 dešimtmetyje, asteroidą galėjo aptikti už 13 mlrd. kilometrų – beveik tame pačiame taške, kur jį būtų reikėję padalinti.
Net ir mažai tikėtinu atveju, jei asteroidas būtų užfiksuotas teleskopo nuotraukoje, stebėdamas mažiau nei 0,02 proc. dangaus, B. Willisui nebūtų užtekę laiko asteroidą pasiekti, teigia studentai.
