Viena iš naujovių, skatinanti priimti sprendimą kaupti toliau – gyvenimo ciklo fondai (GCF). Kuo jie skirsis nuo veikusių iki šiol, skaitykite čia. O šį kartą su Lietuvos banko (LB) Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausiąja specialiste Viktorija Dičpinigaitiene ir bendrovės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovu Vaidotu Rūku aptarsime, ar saugūs fonde bus mūsų pinigai ir nuo ko priklauso, kokio dydžio pensijų išmoką gausime.
Fondai bankrutuoti negali
- Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų puikiai supranta, kad norėdami senatvėje gyventi oriai ir negalvoti, ar likus kelioms dienoms iki pensijos turės už ką nusipirkti vaistų, jei jų staiga prireiks, turi papildomai kaupti patys. Tačiau ne paslaptis, kad dalis jų dar prisimena bankų bankrotus ir nelabai pasitiki finansų sektoriumi, taigi, ir pensijų fondais. Kaip II-os pakopos pensijų fonde kaupiami žmogaus pinigai apsaugoti nuo jį valdančios įmonės nesėkmės, pavyzdžiui, bankroto?
V. Dičpinigaitienė: Pensijų fondai yra tik dalis visos finansų sistemos, o šiuo metu galiojantys įstatymai labai griežtai reglamentuoja II-os pakopos pensijų fondų veiklą. Gyventojų sukauptos lėšos šiuose fonduose yra atskirtos nuo pensijų kaupimo bendrovės turto ir saugomos depozitoriume, t. y. banke. Turto atskyrimas yra viena iš svarbiausių garantijų fondo dalyviams, kad jų kaupiamos lėšos yra saugios: net ir tuo atveju, jei pensijų kaupimo bendrovė nutrauktų veiklą dėl bankroto, likvidavimo ar reorganizavimo, dalyviai savo sukauptų lėšų neprarastų.
Jei pensijų kaupimo bendrovei būtų iškelta bankroto byla, pensijų įmokų mokėjimas į jos valdomus pensijų fondus būtų sustabdomas. Kol mokėjimas į fondą sustabdytas, pensijų įmokas „Sodra“ laikys banke patikėjimo teisės pagrindais, bet atskirai nuo kitų jos lėšų. Įmokų mokėjimas į fondus atnaujinamas tik po to, kai šių pensijų fondų valdymas bus perduotas kitai pensijų kaupimo bendrovei. Pensijų fonduose sukauptas jo dalyvių turtas ir toliau būtų laikomas depozitoriume. Taigi, pats pensijų fondas bankrutuoti negali, be to, į jo dalyvių lėšas negali būti nukreipti jokie kreditorių reikalavimai, pareikšti fondą valdančiai bendrovei.
V. Rūkas: Tai, kad pensijų fonduose kaupiamos lėšos fiziškai atskirtos nuo pensijų fondų valdymo bendrovių turto ir jokiu atveju nepatenka į pensijų kaupimo bendrovės sąskaitą – ir apsaugo šių fondų turtą nuo juos valdančios bendrovės nesėkmės. Be to, kai fondų valdytojai priima sprendimus, kur geriausia „įdarbinti“ lėšas, depozitoriumas, kuris yra fonduose sukaupto turto bankas-saugotojas, patikrina kiekvieno sandorio pagrįstumą. Be to, depozitoriumo veiklą nuolat prižiūri LB.
- Tačiau fonduose kaupiami pinigai gali ir nuvertėti... Kaip pensijų fondai apsaugo kaupiamas lėšas nuo rizikos, tarkim, kilus krizei?
V. Dičpinigaitienė: Fondus valdančios bendrovės privalo veikti klientui geriausiomis sąlygomis, o įstatymai itin aiškiai reglamentuoja, į ką pensijų fondai gali investuoti, į ką – ne, yra nustatyti investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimai ir kt. Visa tai pensijų kaupimo bendrovėms užkerta kelią investuoti į itin rizikingus ar nepatikimus aktyvus bei sukoncentruoti per didelę turto dalį į vieną aktyvą. Tad nors trumpalaikiai svyravimai akcijų rinkoje gali turėti įtakos pensijų fondų investicijų pelningumui, ilguoju laikotarpiu akcijų rinkos grąža yra teigiama. Būtent dėl to jaunesni pensijų fondų dalyviai gali rinktis rizikingiau investuojančius GCF, o vyresniame amžiuje siekiant apsaugoti žmones nuo galimų nuostolių pereinama prie ne tokių pelningų, bet mažiau rizikingų investicijų, pavyzdžiui, vyriausybės vertybinių popierių.
V. Rūkas: Pensijų kaupimas yra ilgalaikis, į keliasdešimt metų orientuotas procesas. O investavimas yra tiesiogiai susijęs su rinkų svyravimu, tad trumpalaikiai vertės svyravimai yra natūralūs – per ilgą taupymo ir investavimo laikotarpį neišvengiamai pasitaikys metų, kai grąža bus neigiama. Tačiau istorija rodo, kad investavimas į akcijas, obligacijas ar nekilnojamą turtą iš esmės yra pelningas būdas turtui kaupti, juo labiau, kad kaupimas pensijai trunka keliasdešimt metų.
Žinoma, ištikus krizei, fondo vienetų vertė sumažėja, tačiau jei investuojama periodiškai, kaip tai daro pensijų fondai, net ir per krizę yra teigiamų dalykų – nauji fondo vienetai tokiu metu įsigyjami pigiau, o krizei pasibaigus rinkų vertė vėl kyla, todėl ir įsigyto turto vertės prieaugis būna dar didesnis. Pavyzdžiui, 2008 m. visi Lietuvos pensijų fondai neteko beveik 20 proc. vertės, tačiau jau 2009 m. uždirbo daugiau kaip 17 proc. grąžą, o 2010 m. pasiekė naujas aukštumas, nors Lietuvos ekonomika dar tik pradėjo atsigauti po krizės. 2011 m. pensijų fondams taip pat buvo lengvai neigiami, tačiau jau kitais metais praradimai buvo atstatyti su kaupu. 2018 m. buvo vos trečiasis kartas nuo fondų veiklos pradžios 2004 m., kai bendra pensijų fondų grąža buvo neigiama, tačiau jau šių metų vasario viduryje pagrindiniai JAV, Europos akcijų indeksai (į šias turto klases investuoja ir mūsų šalies pensijų fondai) buvo uždirbę daugiau, nei prarado per 2018 m.
Investicijų grąža – bent jau didesnė negu infliacija
- Kaip fiziškai vyksta kaupimas ir nuo ko priklauso, kur fondas investuoja ir kiek pinigų uždirba papildomai pensijai kaupiančiam žmogui?
V. Dičpinigaitienė: Pensijų kaupimas II-oje pakopoje prasideda, kai remiantis sudaryta pensijų kaupimo sutartimi arba įtraukus asmenį į sistemą automatiškai, jis įregistruojamas Dalyvių ir sutarčių registre. Priminsiu, kad automatiškai įtraukiami tik dirbantys gyventojai iki 40 metų, kurie iki šiol nekaupė II-os pakopos pensijų fonduose.
Kai darbdavys perveda darbuotojų, kurie kaupia II-oje pakopoje, lėšas į „Sodrą“, ji perveda pensijų įmokas į dalyvių pasirinktus pensijų fondus, pridėdama kiekvienam dalyviui priklausančią dalį iš valstybės biudžeto. Kaupiantiems po 3 proc., valstybė nuo šių metų prideda sumą, lygią 1,5 proc. vidutinio užpraeitų metų vidutinio šalies dirbančiųjų atlyginimo. Šiemet tai yra 16,4 euro per mėnesį.
Už pervestas į pensijų fondus lėšas kiekvienam dalyviui nuperkami pensijų fondo vienetai, kurių vertė kinta priklausomai nuo pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės. Pastaroji priklauso nuo taikomų mokesčių, kurie apibrėžti teisės aktuose arba fondų taisyklėse, bei pensijų kaupimo bendrovių atliekamų veiksmų investuojant dalyvių lėšas. Kaip minėjau, pensijų fondų valdytojai privalo laikytis griežtų taisyklių, kuriose numatyta, į kokias finansines priemones pensijų fondai gali investuoti ir kaip turi būti valdoma investavimo rizika. Investuojamoms lėšoms taikomi rizikos išskaidymo reikalavimai – įstatyme nustatyta, kiek maksimaliai galima įsigyti vienokių ar kitokių vertybinių popierių ar kito turto. Pavyzdžiui, pensijų fondų valdytojas negali investuoti daugiau kaip 5 proc. grynųjų aktyvų į vienos įmonės akcijas. Taip išvengiama rizikos, kuri galėtų kilti, jei objekto, į kurį investuota didelė dalis lėšų, vertė dėl nepalankios rinkos situacijos ar kitų priežasčių reikšmingai sumažėtų. Nors gyventojų sukaupto turto vertė II-os pakopos pensijų fonduose vis tiek gali svyruoti priklausomai nuo situacijos, susiklosčiusios konkrečiu metu vertybinių popierių rinkose, tai užtikrina, kad investicijos būtų saugios ir uždirbtų pajamų, o LB Priežiūros tarnyba, kuriai vadovauja V. Valvonis, prižiūri, kad pensijų fondai šių taisyklių laikytųsi.
V. Rūkas: Kiekvienas fondas turi savo valdymo strategiją, kuri yra viešai skelbiama, o reguliariai skelbiamose fondų ataskaitose galima pamatyti, kokia yra proporcija tarp rizikingų ir mažiau rizikingų investicijų, kaip jos paskirstytos geografiškai ir kitą svarbią informaciją.
Visos pensijų fondų valdymo bendrovės kaupiantiems pensijai privalo pateikti metines ataskaitas, kuriose matyti, kiek turto sukaupta pensijų fonde per atitinkamą laikotarpį. Dar vienas patogus įrankis – LB kas ketvirtį internete skelbiami visų šalies pensijų fondų veiklos rezultatai, kuriuos pravartu stebėti, jei norite palyginti kaip sekėsi kitų bendrovių valdomiems analogiško rizikingumo fondams. Žmonėms, kurie kaupia lėšas senatvei pensijų fonduose, rekomenduočiau būti ne pasyviais dalyviais, o bent kartą per metus pasidomėti, kaip sekasi jų pasirinktiems fondams ir kiek turto turite būtent jūs.
- O kokia grąža laikoma gera ir kokią dalį uždarbio fondas pasilieka administravimo išlaidoms?
V. Rūkas: II-os pakopos pensijų fonduose taikomas vienintelis valdymo mokestis, kurio dydį nustato įstatymas. Šiemet jis negali būti didesnis nei 0,8 proc., 2020 m. – ne didesnis nei 0,65 proc., o nuo 2021 m. negalės būti didesnis nei 0,5 proc. sukaupto turto vertės. Turto išsaugojimo fonde šis mokestis siekia vos 0,2 proc.
Pasakyti, kokia grąža laikoma gera, vienareikšmiškai negalima, tačiau reikėtų, kad ilgalaike prasme ji viršytų infliaciją. Ji priklauso nuo to, į kokio rizikingumo priemones investuojama – akcijos, nors ir svyruoja labiau, per ilgą laiką uždirba daugiau nei obligacijos, kurios svyruoja nedaug. Atsižvelgiant į tai ir planuojama GCF strategija, pavyzdžiui, kol fondo dalyviams nėra 48 metų, INVL investuoja daugiausia į akcijas, o vėliau vis daugiau investicijų nukreipiama į obligacijas.
Norint įvertinti grąžų „potencialą“, galima pasinaudoti Lietuvos investicijų indeksu, kuris rodo, kaip kito investicijų į pagrindines keturias šalies turto rūšis pelningumas nuo pat 1995 m. Indeksą lygiomis dalimis sudaro trumpalaikių skolos vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių (indėlių), ilgalaikių obligacijų, akcijų, investicijų į būstą nuomai (nuo 2016 m. jos apskaičiuojamos įvertinus ir sąnaudas) investicinė grąža. Jis rodo, kad vidutinė investicijų grąža Lietuvoje 2009–2018 m. siekė 6,3 proc., o 1996–2018 m. šis rodiklis buvo net 9,8 proc. Taigi, akivaizdu, kad ilgalaikės ir išskaidytos investicijos yra naudingos.
- Tai kiek gi pensijų fondas gali uždirbti žmogui?
V. Rūkas: Kiek konkretus fondas gali uždirbti žmogui per visą jo taupymo laikotarpį, priklauso nuo daugelio faktorių – pirmiausia, kokia yra fondo investavimo strategija ir kiek laiko žmogus jame kaupia, taip pat nuo rinkų svyravimo kaupimo laikotarpiu. Ilgas kaupimo laikas yra viena svarbiausių sėkmingo kaupimo sąlygų, leidžianti pasinaudoti sudėtinių palūkanų efektu, kai palūkanos uždirbamos iš palūkanų.
Na, o galutinę piniginę uždarbio išraišką lemia ir įmokos į pensijų fondą dydis. Kaupiant II-oje pakopoje jis priklauso nuo gaunamo atlyginimo, vidutinio atlyginimo šalyje ir pasirinkto kaupimo būdo – ar bus kaupiama iš karto „maksimaliai“ (pagal formulę 3+1,5), ar prie tokio kaupimo pereinama palaipsniui.
Taip pat nuo šių metų atsirado ir galimybė pervesti papildomas įmokas į II-os pakopos fondus – nusprendę kaupti daugiau nei po 3 proc. savo darbo užmokesčio gyventojai turi galimybę pasinaudoti GPM lengvata. Visgi šį variantą rekomenduotume palyginti su kaupimo III-ioje pakopoje galimybėmis, kur taip pat taikoma GPM lengvata.
Skaičiuojama, kad kaupiant II-oje pakopoje pakankamai ilgai, galima tikėtis, jog pajamos sulaukus pensijos kartu su „Sodros“ mokama pensija sieks apie 40-50 proc. ligtolinių pajamų. Tačiau jei norite, kad pajamos, kaip rekomenduojama, siektų 80 proc. prieš pensiją buvusio atlyginimo, reikėtų papildomai kaupti ir II-oje, ir III-ioje pakopoje.
Jei norite preliminariai įvertinti, kokią sumą galite tikėtis sukaupti pensijų fonduose, pasinaudokite naująja prognozuojamos pensijos skaičiuokle. Pavyzdžiui, jei vidutinę algą – 720 eurų „į rankas“ gaunantis 36 metų vyriškis, iki 2019 m. II-os pakopos pensijų fonde sukaupęs 5000 eurų, ir toliau kauptų pensijų fonduose pasirinkęs maksimalų 3 proc. kaupimą, o tolimesnė vidutinė metinė pensijų fondų grąža būtų 4,9 proc., sulaukęs pensijos jis galėtų tikėtis apie 415 eurų išmokos iš pensijų fondo per mėnesį (apskaičiuojant tikėtiną išmokos dydį daroma prielaida, kad sulaukus pensinio amžiaus už visas pensijų fonde sukauptas lėšas bus perkamas paprastasis anuitetas). Prognozuojama, kad iš viso jam išeinant į pensiją fonde būtų sukaupti beveik 88 tūkst. eurų. Žinoma, šie skaičiai yra tik orientacinio pobūdžio. II pakopa yra pigesnė nei III pakopa
- Užsiminėte apie galimybę kaupti papildomai daugiau nei po 3 proc. II-oje pakopoje ir dar III-ios pakopos pensijų fonduose. Ką turite galvoje ir kuo III-ios pakopos fondai skiriasi nuo II-os pakopos pensijų fondų?
V. Dičpinigaitienė: III-ios pakopos pensijų fondai – tai papildomas savanoriškas pensijos kaupimas.
Jei kalbame apie įmokas, tai iki naujausios II-os pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos III-ios pakopos pensijų fondai nuo II-os pakopos pensijų fondų skyrėsi tuo, jog į juos lėšas savanoriškai mokėti galėjo pats asmuo, taip pat bet kuris kitas asmuo ar dalyvio darbdavys. Tačiau po pastarosios II-os pakopos pertvarkos atsirado galimybė pačiam dalyviui bei jo darbdaviui mokėti įmokas ir į II-os pakopos pensijų fondus. Vienintelis išlikęs skirtumas – lėšas į III-ios pakopos pensijų fondus gali mokėti ir kitas asmuo, o II-os pakopos fondų atveju, mūsų šalies Pensijų kaupimo įstatymas tokios galimybės nenumato. Kitaip sakant, į II-os pakopos pensijų fondus įmokas gali pervesti tik pats dalyvis arba jo darbdavys.
Pervesdamas lėšas kaupiančiam tiek II-oje, tiek III-oje pakopoje darbuotojui, darbdavys gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, o pats dalyvis, savanoriškai pervedantis papildomas įmokas į savo pensijų fondą, gali pasinaudoti GPM lengvata tiek III-ioje, tiek ir II-oje pakopoje.
Kaupimas pensijai III-ios pakopos pensijų fonduose yra lankstesnis, tačiau gali būti brangesnis: jei II-os pakopos pensijų fondų maksimalius administravimo mokesčius reguliuoja ir nustato įstatymas, tai III-ios pakopos pensijų fondų mokesčius (išskyrus pensijų fondo keitimo mokesčius, kurių dydį riboja Lietuvos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas) nustato pačios pensijų kaupimo bendrovės. Šie mokesčiai yra nevienodi ir gali būti skaičiuojami tiek nuo sumokėtos įmokos, tiek nuo sukaupto turto. II-os ir III-ios pakopų pensijų fondų valdytojų taikomus mokesčius LB skelbia interneto svetainėje, tad galite patys juos palyginti.
Investavimo patirties neturintiems asmenims gali būti sudėtingiau pasirinkti tinkamos investavimo rizikos III-ios pakopos pensijų fondą, nes šiuo atveju pensijų kaupimo bendrovėms negalioja reikalavimas įkurti GCF, kuriuose investavimo rizika būtų automatiškai mažinama, kai fondo dalyviai artėja prie pensinio amžiaus.
Lietuvos bankas redakciją informavo, kad praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje veikė 26, o šių metų pradžioje – jau 60 II-os pakopos pensijų fondų. Tai lėmė pensijų kaupimo bendrovių 2018 m. pabaigoje įsteigti tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių arba GCF ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondai. Iki 2019 m. birželio 30 d. jų liks 40, kadangi senuosiuose pensijų fonduose, kurie nepriklauso GCF grupei, lėšas pensijai kaupiantys dalyviai bus perkelti į GCF, o senieji pensijų fondai bus likviduojami.
Primename, kad apsispręsti, ar kaupti papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose, galite iki šių metų birželio 30 d.
