2003 m., kai Lietuva dar nebuvo ES narė, pasienio su Latvija Saločių punktas jau buvo sutvarkytas gana europietiškai, bet kituose, pvz., Zarasų, automobilio vairuotojas dar buvo vaikomas nuo būdelės prie būdelės su kažkokiais popierėliais. Mūsų šeimos draugai vokiečiai negalėjo atsistebėti: ką gi tiedvi mažytės valstybėlės taip uoliai saugo viena nuo kitos?
Metais ar dviem vėliau Gediminas Kirkilas (tada dar ne premjeras, bet galbūt Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas) vienoje radijo laidoje sakė, kad trys Baltijos valstybės turėtų sudaryti tokį glaudų derinį, kaip, tarkim, Beneliukso šalys. Tada norėjosi paklausti: tai kodėl gi, pone Kirkilai (ir kiti politikai), to nepadarėte – metų tam turėjote daug.
Buvo priimta ir gerų sprendimų: iš karto tarpusavyje įvestas bevizis režimas, o užsienio piliečiams vienos šalies viza galiojo visose trijose. Buvo įkurta Baltijos asamblėja, bet jos veiksmingumas abejotinas. Visa tai padaryta atgautos nepriklausomybės pradžioje – vėliau pasienio režimo švelninimas (t.p. ir būsimoji Šengeno laisvė) buvo ne Vilniaus, Rygos ir Talino nuopelnas, o tik Briuselio. Mūsų politikai čia pasirodė esą provincialai, užsibarikadavę savo mažytėse valdose.
Ne politikų, o mūsų visuomenės nuostata yra domėtis tik didžiosiomis valstybėmis, o ne kaimynais. Apie Latviją žinome dar mažiau negu apie Lenkiją.
Ventspilis
Mėnuo, praleistas Ventspilyje, rašytojų ir vertėjų centre, gali padėti, o gali ir nepadėti susipažinti su Latvija šiek tiek daugiau – buvimo tikslas juk ne visai tas. Ventspilis yra geras atskaitos taškas. Sovietmečiu tai buvo niūrokas pramoninis karinis miestas. Ir visa vakarinė Kuršo pakrantė buvo smarkiai militarizuota.
Dabar Ventspilis pasikeitęs neatpažįstamai. Pramoninis, uosto rajonas gražiai atsiskyręs – kitapus išplatėjusios Ventos matosi milžiniški kranai, rezervuarai, anglių kalnai. O čia – dailiai sutvarkyta promenada, parkai, fontanai ir ypač įvairūs, gausūs gėlynai. Senamiestyje vakare švytinčiom iškabom žėri Kuldygos gatvė – barai, naktiniai klubai, lošimų salės (Latvija visada buvo liberalesnė už Lietuvą šalis). Ir, žinoma, švarus pliažas.
Į šiaurę nuo Ventspilio, Irbenėje, stovi buvusi sovietinė radiolokacijos bazė, dabar tai astronominių stebėjimų punktas. Aukštai iškelta 50 tonų sverianti lėkštė atrodo grėsmingai. Netoliese – keletas buvusių daugiabučių namų. Iš jų išplėšta ir nuplėšta viskas – stūkso apsilaupiusios sienos, žiojėja tušti langai be rėmų. Čia kadaise gyveno sovietų kariai.
Tai matant apima įspūdis: sic transit gloria mundis, ir taip išnyko imperijos didybė. Jie jautėsi čia kaip namie, manė saugą tūkstantmetės imperijos pakraštį, kuris, žinoma, atrodė tinkamas placdarmas ir tolesniems užkariavimams. Latviai prie savo smėlėtų paplūdimių beveik niekur nebuvo prileidžiami.
Dabar pajūris jau visiems prieinamas, bent ten, kur yra kaip privažiuoti. Kada čia bus išplėtota infrastruktūra ir išvystyta turizmo industrija? Už dešimties, dvidešimties metų? Jausmai, žinoma, sako: geriau kuo vėliau. Nuo Ventspilio iki Kolkos rago (šiaurėje) 70 km – miškai, vienas kitas kaimelis. Keliai Latvijoje prastesni negu Lietuvoje; antra vertus, tuose keliuose ir mašinų nėra (išskyrus kelis magistralinius ir aplink Rygą). Mašinų nėra, todėl kad nėra žmonių. Latvijos plotas beveik toks pat kaip Lietuvos, o gyventojų – milijonu mažiau.
Praeityje svarbesnis už Ventspilį uostamiestis buvo Liepoja (ir dabar tebėra didesnis miestas), bet Ventspilio suklestėjimą lėmė naftos terminalas. O juo puikiai pasinaudojo – ir miesto labui, ir savo giliai kišenei – ilgametis Ventspilio šeimininkas, oligarchas multimilijonierius Aivaras Lembergas. Neįveikiamas pajūrio švyturys, buvęs kompartijos veikėjas, o Ventspilio meras nuo 1988 m. – net ir būdamas namų arešte jis tebėra šiame poste. Atrodo, kad daugiausia, kas jam gresia, – didelė bauda.
Politika ir žiniasklaida
Iš dalies su tuo susiję ir pastarieji Latvijos politiniai neramumai. Premjeras Aigaras Kalvytis dėl tam tikrų pažeidimų pasišovė atstatydinti Kovos su korupcija departamento vadovą Aleksejų Loskutovą, tačiau vyrauja nuomonė, kad tai daroma todėl, jog šis departamentas pernelyg giliai pasikniso po A. Lembergo ir kai kurių kitų korumpuotų verslininkų bei politikų machinacijų pamatais, ir tai tiesiogiai gresia nemalonumais pačiam premjerui.
Šį šeštadienį dėl šių įvykių prie parlamento pastato įvyko protesto mitingas, per lietų sutraukęs apie dešimt tūkstančius žmonių, – tai didžiausias toks renginys po dainuojančiosios revoliucijos sambūrių. Liaudies partijos, vadovaujamos A. Kalvyčio, reitingas nusmuko žemiau penkių procentų ribos. Manoma, kad premjero poste šis politikas išliks tik iki naujojo biudžeto patvirtinimo, nors parlamente interpeliacija vyriausybei buvo nesėkminga.
Mitingą, kaip ir apskritai kovą su korupcija, aktyviai parėmė didžiausias dienraštis „Diena“ – pirmame puslapyje buvo didelėm raidėm raginama: „Nebūk abejingas, dalyvauk“. Šis dienraštis įspūdingai solidus. Nežinau, kaip tai pavyko – regis, nuo pat nepriklausomybės laikotarpio skaitytojai tiesiog juo pasikliovė dėl patikimos informacijos. Žinoma, yra ten ir lengvesnių priedų – šeštadienio žurnaliukas, penktadienio „Gyvenimo būdas“, bet juose nėra sensacijų gaudymo ir knaisiojimosi po žinomų žmonių asmeninį gyvenimą. Taip pat penktadieniais pasirodo 20 puslapių kultūros priedas.
Kitas dienraštis – „Neatkarīgā Rīta Avīze“ – valdomas bendrovės „Ventspils nafta“, taigi ir A. Lembergo, o tai lemia atitinkamą politiką. Būtent šis laikraštis vykdė plataus masto kampaniją prieš „Transparency International“ ir George’ą Sorosą. Kliuvo ir partijai „Naujasis laikas“, neva reguliuojamai Soroso ir Amerikos interesų.
Latvijos vidaus politiką komplikuoja tai, kad nemenkos rusakalbių politinės jėgos didžiojoje politikoje marginalizuojamos, nes yra promaskvietiškos ir iš dalies prokomunistinės pakraipos. Su jomis niekas nenori susidėti, todėl latvių partijos visos būna linkusios orientuotis į centro ir dešiniąją pusę, kur gana ankšta. Dėl visoms pokomunistinėms šalims būdingo gyventojų nusivylimo vienos mažos partijos keičia kitas, buriasi į koalicijas, kurias sunku kuo nors pakeisti. Nebloga terpė korupcijos bacilai.
