Pateikiame visą J. Juškaitės įrašą:
„Smerkiam homofobiją, bet neužsiimkime senų žmonių menkinimu dėl jų amžiaus
Vakar žiniasklaidoje pasirodė prof. Vytauto Landsbergio interviu, kuriame jis susiejo pedofiliją su homoseksualumu. Po kilusio pasipiktinimo profesorius pasakė, kad buvo ne taip suprastas – kad niekada nesmerkė homoseksualių žmonių.
Nežinau, ką tiksliai p. Landsbergis turėjo omenyje – ar žiniasklaida neteisingai surašė jo mintis, ar jo paties nuostatos išlindo.
Džiugina širdį, kad tiek daug žmonių sureagavo, įvardydami, kad homoseksualumo siejimas su pedofilija yra nesąmonė.
Vis dėlto „argumentas“, kad Landsbergiui yra 90 metų, todėl „tautos seneliui“ nebereiktų viešai reikštis, nėra argumentas. Tai diskriminacijos dėl amžiaus skatinimas, kuris lietuvių kalboje vadinamas amžizmu.
Jei vyresni ar seni žmonės galimai nusišneka, svarbu įvardyti nusišnekėjimo esmę, pateikti argumentų prieš, parodyti teiginių absurdiškumą, o ne kišti vyresnius žmones po velėna anksčiau laiko.
Tuo labiau, kad homoseksualumo siejimas su pedofilija Lietuvoje būdingas tikrai ne tik pačiai vyriausiai kartai“, – rašė ji.
Visą prof. V. Landsbergio interviu galite paskaityti čia.
Pirmadienį V. Landsbergis buvo kalbinamas apie tai, ar buvusiam konservatorių frakcijos Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui kažkas galėjo pranešti, jog generalinė prokurorė ketina kreiptis į Seimą dėl neliečiamybės panaikinimo. Tačiau jis nemano, kad taip padarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ar konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, mat abi politikės nėra K. Bartoševičiaus draugės.
Pateikiame ištrauką, kuri vėliau sukėlė aršias diskusijas.
Bet mano paskutinis klausimas buvo, ar jūs visiškai atmetate tikimybę, kad informacija galėjo nutekėti iš aukštų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikų?
Na, aš labai mažai įsivaizduočiau, kodėl iš Tėvynės sąjungos. Nes Tėvynės sąjungoje labai daug žmonių yra tiesiog padorūs žmonės. Kodėl jie turi kokiam nors pedofilui pranešinėti perspėjimus? Gal jie patys slapti pedofilai, nu ką aš galiu pasakyti. Juk to būna, to būna... Aš žinau, ir kaimyninėse šalyse vienas ministras pirmininkas buvo išaiškintas. Aš nežinau, ar pedofilas, ar tiesiog homoseksualas? Tai nu yra tų žmonių...
Tai labai skirtingi dalykai.
Žinote, ne taip ir labai tolimi bei skirtingi dalykai, deja. Kai vieną kartą aš tą pasakiau, kad tai gali būti susiję, tai mane labai užpuolė Europos Parlamento posėdyje – esą tai absoliučiai kas kita. Na, aš nežinau, ar absoliučiai kas kita.
Pone Landsbergi, pedofilija yra liga, o homoseksualumas yra seksualinė orientacija.
Bet palaukit, kaip jis yra realizuojamas tas homoseksualumas.
Su suaugusiais žmonėmis.
Ar jis realizuojamas tas potraukis, ar jis užgniaužtas savyje? Ir žmogus galbūt kenčia. Galbūt jis negali turėti šeimos arba sugriūna tos šeimos. Galų gale, Piotras Čaikovskis buvo žmogus pažeistas to tokio likimo. Tragiškas likimas, skaudus ir muzika skaudi.
Kai jūs klausiate, ar negalėtų būti, kad kas nors iš Tėvynės sąjungos galėjo būti homoseksualas? Jūs irgi traukiat sliekus, jog Landsbergis pasakė, kad galėjo būti.
Bet aš neklausiau, ar kas nors iš Tėvynės sąjungos galėtų būti homoseksualas, nes man tai neįdomu. Aš klausiau, ar galėjo nutekinti informaciją K. Bartoševičiui?
Tai gerai, bet tie homoseksualai būna su įvairiais realiais elgesiais. Realiais elgesiais. Kai kuriems užtenka partnerio. Kai kuriems visą gyvenimą užtenka vieno partnerio. O kitas eina ir ieško tų partnerių ir galbūt jį traukia vis jaunesni partneriai. Tai irgi nėra čia stebuklo kokio nors.
Bet jūs žinote, kad išnaudoti vaikus gali tiek vyrai, tiek moterys, o aukos lytis gali skirtis nuo smurtautojo. Tai nėra susiję su tos pačios lyties žmonių santykiais.
Tai taip. Vaikų išnaudojimas, deja, yra paplitęs nusikaltimas. Tai dažnai vyksta šeimose arba tokiose laikinose šeimose, kur kokie nors sugyventiniai yra, o moters vaikai paaugę. Kaip juos apsaugoti tuos vaikus? Dažnai moteris dar ir dengia savo sugyventinį. Tų istorijų pilna. Dabar mes girdime, kad Lietuvoje skaičiai labai dideli. Tai yra kur kas didesnė problema nei galimybė pasidaryti politinį kapitalą, akcentuojant vienos net ne partijos, o frakcijos, žmogų. Dabar jo elgesys gali būti kabinamas visai nemylimai arba net nekenčiamai partijai. Tai su pasimėgavimu ir daroma.
Kas myli tą partiją, kas nemyli – tai priklauso nuo pasirinkimo, tik norėjau paklausti: kaip manote, kiek tai paveiks partiją prieš savivaldos rinkimus ir ilguoju laikotarpiu?
Čia ne partiją paveiks. Partijoje yra stiprių ir protingų žmonių, bet tai paveiks visuomenę.
Man įdomu, ar žmogaus teisių gynėjai palieka teisę homofobams smerkti pedofiliją?