Lietuvos visuomenėje sukėlė nerimą nevyriausybinės Rusijos organizacijos ketinimai užsienio šalių pilietybę turintiems tautiečiams teikti Ruso kortas. Organizatoriai remiasi analogišku Lenkijos valstybės pavyzdžiu: 2007 m. rugsėjo 7 d. Lenkijos Seimas įstatymu patvirtino Lenko kortos teises.
Organizatorių teigimu, Ruso korta yra dokumentas, patvirtinantis savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus Rusijos valstybei ir visuomenei dėl pareigų tėvynainiams rusams vykdymo. Tuo pat metu nurodoma, jog pirmiausia tokios kortos bus išduodamos Baltijos šalių, Ukrainos, Moldovos ir Kazachstano piliečiams, neva kaip būtinoji priemonė, kad už Rusijos ribų gyvenantys apie 30 mln. rusų išsaugotų ryšį su istorine tėvyne, būtų palaikomi ir ginami.
Lietuvos žmogaus teisių asociacija pažymi, kad tautinių mažumų teisės Lietuvoje yra ginamos pakankamai. Pasitaikantys buitiniai konfliktai, kuriuos suinteresuoti politikai mėgina politizuoti ir suteikti jiems tautinės nesantaikos atspalvį, neatspindi realios situacijos. Su tautinių mažumų interesais susijusių problemų Lietuvoje yra labai mažai. Europos Sąjungos lygio renginiuose, skirtuose tautinių mažumų problemoms, Lietuva įvardijama kaip viena tolerantiškiausių šalių.
Tuo pat metu ėmęs ryškėti didžiųjų kaimyninių užsienio valstybių siekis suteikti Lietuvoje gyvenantiems savo tautiečiams nacionalines „kortas“, kuriomis neva siekiama išsaugoti kultūrinius ryšius ir ginti interesus, yra ne kas kita, kaip tų valstybių noras įtvirtinti savo tautiečių išskirtinumą ir suteikti jiems kitokias teises, nei tautiečiams, gyvenantiems kitose Europos Sąjungos valstybėse ar JAV.
Toks išskirtinis užsienio šalių pilietybę turinčių tautiečių nacionalinių, kultūrinių ryšių ir teisių akcentavimas skatinant juos Ruso ar Lenko kortomis neabejotinai atspindi minėtų valstybių specifinius tikslus Lietuvoje ir kitose buvusiose Sovietų sąjungos respublikose. Mes negalime pamiršti nedviprasmių Rusijos vadovų daugkartinių pareiškimų apie pasiryžimą ginti savo tėvynainių interesus „Artimojo užsienio“ šalyse netgi įvedant Rusijos ginkluotąsias pajėgas (ir net galimai pažeidžiant kitataučių valstybės gyventojų teises, kaip įvyko 2008 m. konflikto Gruzijoje metu).
Įvertindama Lietuvos valstybės istorinę patirtį, Lietuvos žmogaus teisių asociacija ragina LR Prezidentę, LR Seimą ir LR Vyriausybę:
1. Priimti būtinas įstatymų pataisas, kurios neleistų supriešinti tautinių mažumų grupių dėl kitų užsienio valstybių joms Lietuvoje suteikiamų išskirtinių teisių.
2. Priimti valstybės tarnybos įstatymų pataisas, kurios skatintų piliečių politinį lojalumą Lietuvos valstybei neprisiimant papildomų įsipareigojimų bet kuriai užsienio valstybei.
3. Vykdyti nuoseklų šviečiamąjį ir aiškinamąjį darbą tautinių mažumų grupėms dėl jų lojalumo ir integralumo Lietuvos valstybėje asmeninės naudos.
4. Iš esmės pradėti rūpintis užsienyje gyvenančių lietuvių teisėmis, švietimu ir kultūriniais ryšiais su Lietuvos valstybe, išnaudojant Pasaulio lietuvių bendruomenės patirtį, jos žmogiškuosius resursus.
5. Neatidėliojant įteisinti ir leisti visiems užsienyje gyvenantiems lietuviams, nepriklausomai nuo to, ar jie turi kitos šalies pilietybę, turėti ir Lietuvos pilietybę.
Viktoras Petkus - Lietuvos žmogaus teisių asociacijos garbės pirmininkas, Lietuvos Helsinkio grupės pirmininkas
Vytautas Budnikas - Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas, „Pozicijos“ vyr. redaktorius.
Antanas Buračas - Lietuvos žmogaus teisių asociacijos steigėjas, akademikas, ekonomikos mokslų habilituotas daktaras, profesorius.
Bronius Genzelis - Humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos AKTO „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras.
Romualdas Ozolas - filosofas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, Baltijos Asamblėjos narys nuo jos įkūrimo
Petras Grėbliauskas - Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, teisininkas
Albertas Žilinskas - Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, ekonomistas
Aleksandras Bendinskas - pirmasis atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos pirmininkas, 1992-1996 metų kadencijos LR Seimo narys
Stanislovas Balčiūnas - žurnalo „Lietuvos švyturys“ vyriausiasis redaktorius
Česlovas Ladukas - Socialinių mokslų daktaras, docentas
