Iš Lietuvos biudžeto išlaikomas visuomeninis transliuotojas Lietuvos radijas ir televizija (LRT), nepaisant draudimo skelbti komercinę reklamą, dėl reklamos konkuruoja su privačiomis žiniasklaidos bendrovėmis.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6 str. 1 dalis nurodo: „reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose draudžiami. Visgi, 7 str. palieka išimtį, kad galima remti kultūros ir sporto renginius ir jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas.
Kreipimesi į ministrą pažymima, jog toks platus apibrėžimas sukuria galimybę LRT laisvai interpretuoti, kas gali būti „rėmimo pranešimu“.
„Todėl praktikoje matome atvejų, kada politinė prezidento rinkimų reklama priskiriama informacijai, kuria siekiama propaguoti „politikos iniciatyvas“.
Siūloma suformuluoti įstatymo nuostatą taip, kad neliktų erdvės interpretacijoms, ir uždrausti LRT skelbti komercinius audiovizualinius pranešimus.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad draudimas transliuoti reklamą nėra taikomas LRT interneto portalui.
Kreipimesi rašoma, kad 2019 m. LRT iš biudžeto gavo beveik 39 mln. eurų.
„Akivaizdu, kad esant tokiam nevienodam reguliavimui, LRT šioje rinkoje įgauna išskirtines sąlygas. Tad, siekiant žiniasklaidos sektoriuje užtikrinti sąžiningą konkurenciją, siūlome peržiūrėti šiuo metu galiojantį LRT reklamos reguliavimą“, – prašo kreipimosi autoriai.
Kreipimąsi pasirašė asociacijos „Nacionalinė spauda“ pirmininkas Mindaugas Reinikis, Internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentas Gintaras Zdebskis, „15min“, „All Media Lithuania“, „Delfi“, UAB „Kaimo žinios“, naujienų agentūros ELTA, „Lietuvos ryto“, „Savaitės“, „Verslo žinių“ vadovai.
